Lietuvos turizmo rūmų (LTR) prezidentė Žydrė Gavelienė, paklausta, ar būtų naudinga tokia priemonė, tikino, kad vien ji tikrai nepadės prikelti turizmo, tačiau bet kokie pasiūlymai ir priemonės vis tik yra reikalingos.

„Reikia pripažinti, kad situacija, kuri yra susiklosčiusi turizme, kai jau pasaulio mastu skelbiama, kad turizmas yra labiausiai nukentėjęs iš visų ūkio šakų, tai visos priemonės yra reikalingos. Aš giliai įsitikinusi, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma dabar ir turėtų būti truputėlį modifikuota. Siūlyčiau dovanoti pirmą nakvynę – tikrai tuomet šis pasiūlymas būtų žymiai patrauklesnis ir paskatintų dalį keliautojų atvykti į į Lietuvą jau dabar, kai daugelis apgyvendinimo vietų yra tuščios. Antra, vien ši priemonė nepadės prikelti turizmo“, – tikino pašnekovė.

Poilsis kaimo sodybose patrauklesnis lietuviams

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, jog kaimo sodybas Lietuvoje ir anksčiau rinkdavosi dažniausiai patys lietuviai, o užsieniečiai sudaro gana mažą dalį.

Foto: Organizatorių nuotrauka

„Skaičiuojant pagal praėjusius metus, tai užsienio turistai Lietuvos kaime ilsėjosi ir sudaro maždaug 10 proc. visų poilsiautojų. Matome, kad poilsis kaime labiau tinka vietiniam turizmui, tačiau šie metai yra ypatingi ir mes tikimės, kad bus daugiau turistų iš kaimyninių šalių. Paprastai į mūsų kaimus atvažiuodavo turistai iš Izraelio, Vokietijos, pravažiuojantys kaimynai, bet dabar matome, kad šiais metais keliausime tarp artimiausių šalių ir šis pasiūlymas bus naudingas sulaikant tuos žmones ilgiau, bent jau kaimo sodybose“, – aiškino ji.

„Mes turime bendrus skaičius, kad vidutiniškai turistai praleido kaimo turizmo sodybose dvi naktis ir atvažiuodavo būtent dviem nakvynėms – čia įskaičiuojame ir tuos, kurie atvažiuodavo į šventę, ir tuos, kurie tiesiog pravažiuodavo, ir tuos, kurie ilsėdavosi ilgiau“, – pridūrė pašnekovė.

Tiesa, anot Ž.Gavelienės, valdžios siūloma priemonė būtų naudinga ne tik viešbučiams.

Žydrė Gavelienė

„Nebūtinai. Turistai gyvena ne tik viešbučiuose, jie gyvena ir kaimo turizmo sodybose, sanatorijose ir kitur. Kiekvienas turistas pagal profilį renkasi vietą, kurioje nori gyventi“, – tikino ji.

Trūksta daugiau kompensacijų

A.Vaitkuvienė, paklausta, ar lietuviams taip pat reikėtų panašių priemonių ar kompensacijų, paminėjo gražų ir gerą pavyzdį su medikais.

„Labai puiki iniciatyva kompensuoti atostogas medikams. Mes iš kaimo turizmo sodybų pusės žiūrime, kad tos kompensacijos neliktų tik juridiniams asmenims, nes kaimo turizmo verslininkai paprastai yra privatūs asmenys. Tai dažnai yra šeimos verslas, ir jie vykdo paslaugas pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą. Norėtume, kad ir šie asmenys būtų įtraukti į kompensacines schemas“, – sako ji.

Kaimo sodyba
Foto: Shutterstock

Ž.Gavelienės teigimu, pritraukti turistus šią vasarą gali būti labai sunku.

„Aš manau, kad didžiausias paskatinimas lietuviams keliauti yra tuomet, kai kelionė juos kažkuo praturtina. Tikrai dalis lietuvių keliauja vienai dienai, norint, kad jie liktų nakvynei galėtų būti paskatinimas, tačiau turime nepamiršti, kad vien vidine ekonomika turizmas tikrai negyvuos. Reikia užsienio svečių, reikia, kad jie atvežtų pinigus į Lietuvą“, – kalbėjo ji.

Poilsis sodybose – ir vos už 7 eurus

Tiesa, anot A.Vaitkuvienės, situacija kaimo turizmo sodybose yra dvejopa. Vienos sodybos atsigaus daug greičiau nei kitos. Pavyzdžiui, vaikų ar verslo sodyboms gali būti labai sunku.

„Lietuvos kaimo turizmas gyvena dvejopai. Sezonas prasidėjo anksti, dar kovo mėnesį, kai daugelis šeimų sugalvojo, kad nereikia karantino leiti namuose ar bute, o galima išsinuomoti sodybą. Tada buvo pirmoji banga, kai žmonės tiesiog bėgo iš miestų ir ieškojo sodybų. Dabar matome antrą bangą, kai žmonės ieško vietų atostogoms.

Mes savo portale matome, kad žmonės ieško savaitei ar dviem, dažniausiai liepai arba rugpjūčiui. Šis sektorius tikrai laikosi, tik matome labai sumažėjusias žmonių pajamas. Žmonės tikrai gali skirti mažiau savo atostogoms, o kita dalis kaimo turizmo, kuri paprastai organizuodavo vaikų stovyklas, verslo renginius – dabar yra labai blogoje situacijoje, nes žmonės yra vis dar prigąsdinti. Pavyzdžiui, verslo įmonės negali sulaukti lektorių, kurie atvažiuotų iš užsienio, todėl verslas yra blogoje situacijoje, nežinia, ar visos sodybos išsilaikys“, – kalbėjo A.Vaitkuvienė.

Anot jos, kainos skirtingose sodybose taip pat labai skiriasi. Kai kuriose galima išleisti vos kelis eurus. Tiesa, didelių patogumų taip pat tikėtis nevertėtų.

„Kaimo turizmas tuo ir yra geras, kad yra labai didelis pasirinkimas, kaimo turizme mes sodybas reitinguojame gandrais – bazinio komforto sodybos yra reitinguojamos vienu arba dviem gandrais, prabangios sodybos turi keturis ir penkis gandrus. Tose bazinio komforto sodybose nakvynę galime gauti ir už 7-10 eurų žmogui. Tas buvimas gamtoje prie ežero gali kainuoti tikrai nedaug, bet prabangiose sodybose kainos tikrai bus didesnės“, – pasakojo ji.

„Yra mediniai nameliai, kurie pritaikyti tik gyvenimui vasarą. Ten yra patalynė švari, dušai – šiuose nameliuose tikrai galima gyventi. Galima išsinuomoti baidares, galima žvejoti ir taip leisti laisvalaikį gamtoje“, – apie paprastą poilsį mediniuose nameliuose kalbėjo moteris.

Kas laukia kurortų

Anot Ž.Gavelienės, daug sunkiau pasakyti, kas laukia Lietuvos kurortų, tačiau tikėtis, kad lietuviai atsvers turizmo išlaidas – tikrai nereikia.

„Turbūt naivu būtų tikėtis, kad lietuviai galėtų kompensuoti. Kaip pavyzdį galime paimti Klaipėdą. Klaipėda yra vienas iš gražiausių miestų, vienintelis uostas, kuris pasitinka kruizinius keliautojus. Jau šiandien matome, kad Klaipėdoje nėra kruizinių keliautojų, tikėtina, kad šiais metais jų iš viso nesulauks.

Taigi galima sakyti, kad nukentės ne tik Klaipėda, bet ir aplinkiniai miestai, pavyzdžiui, Nida, Palanga, kur žmonės važiuodavo į ekskursijas, valgydavo pietus, apžiūrinėdavo objektus. Tikrai tikėtis, kad lietuviai atsvers turizmo išlaidas – nereikia. Reikia įdėti labai daug jėgų, siekiant pritraukti turistus“, – tikino Ž.Gavelienė.