Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė pristatė odontologijos licencijavimo sistemos pakeitimo rezultatus. Nuo gegužės 4 d. licencijavimas iš Odontologų rūmų perduotas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir šiuo metu Tarnyba peržiūri gautus duomenis, aiškinasi neteisingų duomenų priežastis. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, yra apie 100 neveikiančių odontologijos įstaigų, kai kurios neveikia jau daugiau kaip 5 metus, tačiau jų licencijos galiojimas nėra nei panaikintas, nei sustabdytas.

Deja, Odontologų rūmai, licencijuodami odontologijos įstaigas, iš esmės nevykdė šių įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros, neskyrė dėmesio odontologinės priežiūros paslaugų kokybei, nepasirūpino, kad būtų patvirtinti specialieji šių paslaugų teikimo reikalavimai, be kurių neįmanoma tinkama priežiūra. Tikimasi, kad valstybei perėmus licencijavimo sistemą ji bus daug aiškesnė norintiems dirbti ir dirbantiems šioje sistemoje odontologams, gaunantiesiems odontologijos paslaugas pacientams, skaidresnė ir naudingesnė valstybės biudžetui, didins odontologijos įmonių mokestinę drausmę.

Kita skaidrinimo priemonė – odontologijos įstaigos, siekdamos išvengti veiklos sustabdymo, privalės naudotis informacine sistema ir teikti reikiamus duomenis. Taip bus užtikrinamas ir asmens sveikatos duomenų mainų sąveikumas, o gydytojai galės išrašyti e. receptus, užpildyti moksleivio sveikatos patikrinimo pažymėjimo odontologinę dalį. Kartu priežiūros institucijos turės išsamius ir tikslius duomenis, reikalingus įstaigų veiklos analizei bei rizikingumui nustatyti ir patikrinimams planuoti.

„Odontologijos sektoriuje dauguma įmonių ir specialistų nori veikti skaidriai ir sąžiningai. Deja, jiems sunku konkuruoti su šešėlinę veiklą vykdančiais subjektais. Todėl Vyriausybė ir toliau siekia padėti sąžiningam verslui. Tačiau čia svarbus ir pilietiškos visuomenės vaidmuo – sąskaitų už suteiktas paslaugas prašantys pacientai prisideda prie skaidrumo didinimo ir šešėlio mažinimo. Kartu svarbu pažymėti, kad jei gydantis nutiko nelaimingas atsitikimas, pacientas, nepateikęs paslaugos gavimą įrodančių dokumentų, negalėtų tikėtis žalos atlyginimo“, – sako Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Kita posėdyje aptarta sveikatos srities tema – ortopedija. Komisijoje išklausyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos informacija apie ikiteisminių tyrimų metu nustatytus galimus piktnaudžiavimus, skiriant ortopedijos technikos priemones. Valstybinė ligonių kasa pateikė informaciją apie diegiamą kontrolės sistemą, kompensuojant iš PSDF lėšų asmenims skiriamų ortopedijos priemonių išlaidas. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba sektoriaus rizikingumą įvertino keturiais esminiais aspektais: sveikatos priežiūros specialistų ryšiai su ortopedijos įmonėmis kelia riziką dėl jų protegavimo siunčiant pacientus į konkrečias įmones; tokie ryšiai kelia riziką dėl pacientui nereikalingos ortopedijos priemonės skyrimo; egzistuoja rizika dėl fiktyvių įrašų medicininiuose dokumentuose; įmonių siekis gauti didesnes kompensacijas iš PSDF lėšų galimai lemia serijiniu būdu gaminamų ortopedijos priemonių deklaravimą kaip gaminamų pagal individualų užsakymą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Valstybinė ligonių kasa pateikė siūlymų, susijusių su ortopedijos priemonių skyrimo mechanizmo tobulinimu, įmonių kontrole, priemones skiriančių specialistų atsakomybe. Komisija pavedė griežtinti ortopedijos priemonių išdavimo ir kompensavimo sistemą ir padidinti tarpinstitucinį dėmesį šiam sektoriui.

2019 ir 2018 metais PSDF lėšos, kompensuojamos už ortopedijos priemones, viršijo 12 mln. eurų, šiemet skirta 13,5 mln. eurų. Daugiausia kompensuojamos išlaidos galūnių protezams (apie 3,4 mln. eurų), individualiai gaminamiems įtvarams (daugiau kaip 2,5 mln. eurų) ir avalynei (apie 2,1 mln. eurų).