Laidoje „Piniginiai reikalai“ apie atlyginimų bei kainų pokyčius kalbėtasi su „Luminor“ vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu ir SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku.

Viešajam sektoriui metai bus sėkmingesni nei privačiam

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., o vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc. Laidoje ekonomistai teigė manantys, kad bendrai statistikoje vis dar matysime atlyginimų didėjimą, nes viešajame sektoriuje niekas algų nemažina.

„Mūsų prognozėmis, darbo užmokestis šiais metais didės. Mes optimistiškesni nei LB šioje vietoje. „Sodra“ balandžio duomenis jau paskelbusi: taip, tuose miestuose, kur dominuoja turizmo sektorius, apgyvendinimas, maitinimas – Birštonas, Druskininkai, tas pats Vilnius, Klaipėda, ten matėme mažą metinį neigiamą pokytį, bet ten, kur dominuoja daugiau valstybinės įstaigos, ypač mažesnėse savivaldybėse, kur nėra pramonės įmonių, tas metinis pokytis dar buvo teigiamas, nes niekas nemažta valstybės sektoriui.

Aišku, kad nemažai sektorių algos liks žemesnės, ypač ten, kur algos surištos su pardavimais. Akivaizdu, kad įmonių pajamos, pelnai negrįš į praeitų metų lygį, dėl to kintama dalis bus mažesnė“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Pasak jo, SEB banko ekonomistų prognozėmis algų augimas sieks apie 0,8 proc.

„Viešajam sektoriui (gali augti – Delfi). Metinis pokytis buvo apie 9 proc. augimas, tai šitas augimas ir išliks metinis toks pat ir kitais ketvirčiais. Vėlgi, dar yra kitas dalykas, apie ką jau turėtų galvoti valstybės sektoriaus darbuotojai: o kas bus su algomis kitais metais, nes nebebus galima kaip anksčiau ateiti pas premjerą ir sakyti žiūrėkit, privačiame sektoriuje algos auga po 9 proc., tai norime ne mažesnio augimo“, – teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas prognozavo, kad statistiškai darbo užmokestis turėtų augti apie 2–4 proc., tačiau šie skaičiai dar gali kisti gavusius naujausius darbo rinkos duomenis.

„Dar šiek tiek didės algos. Atskirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus bus didelė. Tikrai viešasis sektorius turbūt negalės skųstis ne tik šiais metais, bet ir kitais bei dar kitais dėl mažų atlyginimų.

Yra ir techninis dalykas – Lietuvoje minimali mėnesio alga (MMA) buvo pakelta pakankamai ženkliai ir jei nemaža dalis įmonių, bent jau stambiųjų, jau metų pradžioje pritaikė savo darbo užmokesčio struktūrą prie tų pokyčių, vien techniškai pastūmimas bus. Tikėtina, kad darbo visa užmokesčio skalė suplokštės dar labiau, kas būna būdinga pirminės krizės metais. Vėliau jau paskesniais, 2021–2022 metais, vėl linkę paraleliai didėti, bet krizės metu darbo užmokesčio atlyginimų skalė dažniausiai suplokštėja“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Be to, jis pastebėjo, kad ši krizė pakiš koją viduriniosios klasės formavimuisi Lietuvoje.

„Manyčiau, kad tikrai pristabdė vidurinės klasės formavimąsi, nes didžioji dalis paramos priemonių yra skirta arba mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms arba tų priemonių sumos yra pririštos dažniausiai prie MMA. Kaip pavyzdys prastovų kompensavimas. Viduriniosios klasės gyventojų pajamos, netgi drįsčiau teigti, mažės bendra dalimi arba neaugs. Priešingai nei kitų gyventojų grupių, ypatingai kalbant apie pensinio amžiaus gyventojus, kuriems pensijos buvo pakeltos ir, tikėtina, niekas nemažins bent šiais metais ir kitais. Galbūt tai bus didžiausias iššūkis ateityje Lietuvai, kaip tą klasę vėl stiprinti, nes tai yra Lietuvos ekonomikos stuburas. Dažnu atveju tie žmonės yra šiek tiek jaunesni, mobilesni ir jie gali nuspręsti emigruoti, jei nematys gerėjančios situacijos. Tai gal ne šiais metais, manau, kad šiais metais turėsime dar teigiamą emigracijos balansą, bet kiti metai bus lakmuso popierėlis“, – svarstė ekonomistas.

Kalbant apie mažėjančius atlyginimus T. Povilauskas pastebėjo, kad esamiems darbuotojams atlyginimų mažinimo būti neturėtų – kas norėjo iš darbdavių, tai jau padarė karantino pradžioje.

„Kalbant apie naujus darbuotojus, manau, kad bus siūlomos arba panašios, arba šiek tiek mažesnės algos“, – pridėjo jis.

Stebina paslaugų kainų padidėjimas

Lietuvos banko prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje sudarys 0,6 proc. Ekonomistų teigimu, didžiausią įtaką kainų mažėjimui turėjo energetiniai ištekliai – atpigus nafta. Kitais metais galima tikėtis jau daug didesnės infliacijos.

„Mes prognozuojame 0,8 proc. infliaciją. Tiesa, kitais metais mes prognozuojame 2,2 proc. augimą, o LB kukliau. Tai mes galvojame, kad kitais metais turėsime teigiamą efektą iš energetinių išteklių didesnių kainų.

Pirmiausia, kas sumažino infliaciją, tai energetiniai ištekliai – ar degalai, ar gamtinės dujos, ar elektra. Juolab nuo liepos pirmos dar ir buitiniams vartotojams mažės elektros, dujų kaina. Šitai pagrindinis veiksnys. Plius tam tikruose sektoriuose (aprangos, avalynės) turime kainų mažėjimą, kas ir rodo, kad konkurencija ir noras parduoti daugiau verčia mažinti kainą. Drabužių sektoriuje kainos gerokai mažesnės nei prieš metus.

Maisto kainos, manau, artimiausiais mėnesiais irgi mažės, nes tiesiog buvo tokie veiksniai anais metais – kiaulienos kainos išaugusios, daržovių derlius buvo prastesnis, šitie veiksniai šiais metais išnyks ir dabar svarbiausia žiūrėti kaip keisis paslaugų kainos, kaip elgsis mūsų paslaugų teikėjai, nes bus tai lakmuso popierėlis irgi – jei kainos mažės, vadinasi pirkėjų srautas yra sumažėjęs, yra bandoma pritraukti juos. Jeigu paslaugų kainos nemažės arba didės, vadinasi nėra taip blogai ir su paklausa“, – komentavo T. Povilauskas.

Ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad paskutiniu metu matyti paslaugų kainų didėjimas.

Žygimantas Mauricas

„Norėčiau tikėti, kad (kainų augimas – Delfi) bus mažesnis nei 0,6 proc. bet baiminuosi kad bus didesnis, nes ypatingai paslaugų sektoriaus kainų dinamika yra šiek tiek išsiskirianti iš bendro konteksto ES ir net kaimyninių šalių. Paslaugų sektoriaus kainos auga beveik 5 proc., restoranų, kavinių, viešbučių net dar sparčiau. Tuo tarpu Estijoje jau yra fiksuojamas neigiamas augimas tuose sektoriuose. Ar tik nebus taip, kad tų sektorių įmonės dalinai stengiasi kompensuoti sumažėjusias apyvartas pakeldamos kainas?

Tokia taktika galbūt nėra labai toliaregiška, nes vis tiek kaip jau prieš tai kalbėjom atlyginimų augimo nebus arba jis bus labai nežymus ir nepaibrėžtumas lems, kad paklausa tokių paslaugų kris, tai stebina šiek tiek tas atsiskyrimas ir būtent paslaugų sparčiau augančios kainos jos ir lemia tai, kad bendras kainų lygis Lietuvoje laikosi pakankamai nemažas. Lietuvoje infliacija auga gerokai sparčiau nei Latvijoje, Estijoje“, – teigė ekonomistas.