Atleidžia vyresnius darbuotojus

Prieš daugiau nei savaitę Seimas apsisprendė – mokės didesnes subsidijas tiems darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius asmenis darbo rinkoje per karantiną ir ekstremaliąją situaciją bei jų neatleis.

Tokių pokyčių buvo imtasi po to, kai paaiškėjo, kad iš darbo rinkos karantino metu daugiausia atleidžiami vyresni gyventojai.

Birželio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose duomenyse buvo matyti, kad kovą-gegužę daugiausia darbo neteko vyresni nei 65 m. asmenys, tokių buvo 6,4 proc. Antroje vietoje skirstant pagal amžių darbo neteko 20-25-erių asmenys (4,5 proc.), trečioje buvo – 61-65 m. gyventojai, tokių buvo 4,1 proc.

Reaguojant į situaciją sėl šios priežasties Seimas nusprendė didinti darbdaviams už 60 m. ir vyresnius asmenis mokamų subsidijų dydį. Buvo teigiama, kad taip vyresni darbuotojai išlaikys darbo vietas, kol įmonės sugrįš prie ankstesnių darbo apimčių.

Naujoji tvarka numato, kad darbdavys galės gauti 100 proc. subsidiją nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, taip pat bus galima rinktis antrąjį variantą – gauti 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet jis negalės sudaryti daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Taip pat buvo aiškinama, kad pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galės prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc.

Vyresnių nei 60 metų prastovose – 18 tūkst.

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, iš viso šiuo metu prašymus subsidijai gauti esant prastovoje yra pateikta už 18 tūkst. 370 asmenų, kurie yra 60 m. ir vyresni.

„Iš jų – 70 metų amžiaus ir vyresni – 1579 asmenys, 80 metų ir vyresni – 83 asmenys.

Prašymus išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims gauti pateikė 10614 asmenų, kuriems yra 60 ir daugiau metų“, – informavo UT atstovė bei pridūrė, kad ne mažiau svarbu, kad dėl jų bus galima kreiptis, kai Seimo priimtą įstatymą pasirašys Prezidentas Gitanas Nausėda.

Tiesa, kiek darbdavių gaus 100 proc. subsidijas, kol kas lieka neaišku, kadangi dydį esant galimybei rinksis pats darbdavys.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos informacija, iš viso įmonių, paskelbusių prastovas yra kiek daugiau nei 25 tūkst. Jas galima rasti čia.

Kaip informavo SADM, lėšos, kurios bus skirtos vyresnio amžiaus (nuo 60 metų) darbuotojams atskirai nuo bendrai planuojamos subsidijoms išmokėti sumos išskirtos nebuvo.

Bendrai subsidijoms už prastovose esančius darbuotojus numatoma skirti 250 mln. Eur.

„Delfi“ primena, kad Vyriausybė trečiadienį patvirtino ir koronaviruso valdymo strategijos priemonių planą, jame be kita ko nustatydama, kad koronaviruso ir kitų sunkių užkrečiamų ligų rizikos grupei bus priskiriami nebe sulaukę 60-ies, o 65-erių ir vyresni gyventojai.

Redakcijai pasiteiravus, ar tai neturės įtakos naujai patvirtintai subsidijų tvarkai dėl 100 proc. išmokų, kuri skiriama asmenims nuo 60 m., SADM atstovai patvirtino, kad šiuo klausimu pokyčių nebus.

„Niekas šiuo klausimu tikrai nesikeis, nes būtent priešpensinio amžiaus žmonės (60 metų ir vyresni) dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe“, – teigė ministerijos atstovė.

Mato problemą

Visgi tokia nauja vyresnių asmenų darbo vietų subsidijavimo tvarka tinkama atrodo ne visiems. Kaip teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, tai nėra labai efektyvi priemonė, kuri naikintų darbo rinkoje stereotipus ir padėtų padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir išsaugoti juos darbo rinkoje.

Nerijus Mačiulis

„Tokia priemonė iš esmės pateisinama tik dėl to, jog vyresnio amžiaus žmonės yra iš tiesų rizikos grupėje, kurie gali užsikrėsti, mirtingumas yra didesnis ir reikia juos labiau saugoti, negu kitų amžiaus grupių darbuotojus.

Bet šioje situacijoje turime kitą problemą. Jeigu leidžiame tiems darbuotojams nedirbti, jie gali būti prastovose, yra subsidijuojami tos darbo vietos kaštai, tai vis tiek įmonei reikia darbuotojų, reikia kažką priimti, ir tų vyresnio amžiaus darbuotojų sugrįžimas į darbo rinką po pandemijos, po prastovų, gali būti dar sudėtingesnis, nes vietoje jų buvo priimti kiti darbuotojai, galbūt jie prarado įgūdžius.

Bijau, kad tai gali netgi paaštrinti vyresnio amžiaus asmenų užimtumo problemą“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo ekonomistas.

Jis siūlė, kad reikėtų ieškoti alternatyvių priemonių, kaip paskatinti vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką.

„Na, iš priemonių galėtų būti pavyzdžiui vyresnio amžiaus asmenims taikomos mažesnio socialinio draudimo įmokos ir čia, man atrodo, prieš metus buvo svarstomas kitas pasiūlymas –neapmokestinti pensinio amžiaus darbuotojų socialinio draudimo įmokomis, tai yra, kuomet jie išeina į senatvės pensiją, dar būdami pensininkais taip pat dirba, iš valstybės patys nereikalauja daugiau, o prie savo pajamų patys prisiduria ir valstybė dar vis tiek papildomai iš jų reikalauja mokėti socialinio draudimo įmokas.

Toks socialinio draudimo įmokų regresyvumas, mokestinės naštos mažinimas vyresnio amžiaus asmenims, jis galėtų paskatinti juos pačius aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir net sulaukus pensinio amžiaus likti darbo rinkoje nebūtinai dirbant pilnu etatu, bet dirbant pusę etato ir dėl tos mažesnės mokestinės naštos jie galbūt taptų ir patrauklesni darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.