Didžioji dalis investuotojų planus pristabdė
Kalbėdamas apie Klaipėdos LEZ‘e veikiančias įmones, jo vadovas Eimantas Kiudulas teigė, kad karantino metu buvo tiek veiklą sustabdžiusių bei pristabdžiusių įmonių, tiek tų, kurios dėl pandemijos didino savo pardavimus bei pelną.
Anot jo, būtent PET gamintojai ir maisto pramonės bendrovės galėjo džiaugtis didesniais pardavimais, o tai lėmė tai, kad žmonės daugiau naudojo pakuoto maisto.
„Visgi šiuo metu tas pakilimas jau baigėsi ir įmonės jau sugrįžo į normalią veiklą“, – tikino jis.
Taip pat vadovas aiškino, kad dėl pandemijos įmonės buvo priverstos pertvarkų imtis ir gamyboje.
„Jos turėjo imtis papildomų saugumo reikalavimų, nes jei vienas žmogus suserga, visa grupė žmonių turi karantinuotis. Šis pertvarkymas nėra trumpalaikis ir tęsis ir toliau“, – prognozavo jis ir galiausiai apibendrino, kad beveik visoms įmonėms, išskyrus PET gamintojus ir maisto pramonę, karantinas turėjo neigiamų pasekmių ir lėmė kritusius pardavimus.
„Bet, ko gero, dabar jie po truputėlį atsistatinėja. Visgi dauguma įmonių mano, kad reali situacija pasimatys liepą ir rugpjūtį“, – teigė E. Kiudulas.
Paklaustas, kokia yra situacija kalbant apie naujų investicijų pritraukimą, jis aiškino, kad dalis investuotojų plėtros nestabdo, tačiau pridūrė, kad būta visokių atvejų.
„Turime vieną esamų klientų, kuris planuoja plėtrą, mums džiugu, kad įmonė nebijo ir nestoja šiuo metu bei drąsiai žiūri į ateitį.
Taip pat karantino metu pasirašėme sutartį ir su vienu nauju klientu, kas reiškia, kad įmonės nemano, jog tai yra pasaulio pabaiga, bet didžioji dalis potencialių klientų pristabdė savo planus“, – teigė vadovas.
Apie investicijas šiemet kalba nedrąsiai
Šiaulių LEZ bendrovės direktorius Artūras Klangauskas „Delfi“ pasakojo, kad Šiaulių LEZ priklausančios įmonės, ko gero, laikosi taip pat, kaip ir visi verslai – skaičiavo ir smukusius pardavimus, tačiau buvo ir tokių atvejų, kai įmonė karantino metu toliau kūrėsi ir nestabdė investicijų.
„Pas mus Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje įmonės šiemet tik pradėjo veiklą.
Tai reiškia, viena pirmųjų įmonių – „Reklamos diktatorius“, savo oficialią veiklą pradėjo sausio mėnesį, tad natūralu, kad atsidarius gamyklą įmonė susidūrė su ekonominio sąstingio etapu.
Kiek žinau, įmonė tai pajautė, o kitos dvi kompanijos atsidarė karantino metu. Norvegų viena kompanija tik vakar pridavė pastatą 100 proc. ir planuoja veiklą keliais mėnesiais vėliau vien dėl to, kad užsienio kompanijų atstovai, kurie turi paleisti įrangą, negalėjo atvykti į Lietuvą“, – pasakojo jis.
Tiesa, Šiaulių LEZ vadovas prasitarė ir apie vieną Vokietijos įmonę, kurią, ko gero, bus galima laikyti tikru sėkmės pavyzdžiu įsikuriant pandemijos metu.
„Mes turime ir vokiečių kompaniją, kuri turėjo gana nemažų iššūkių Vokietijoje, buvo nusprendusi investuoti Šiauliuose, buvo pradėjusi projektavimo darbus ir atsiradus karantinui bei sustojus ekonomikai, mums patiems buvo klausimas, ar jie investicijas tęs ir ar nestabdys visko.
Pati įmonė nusprendė tęsti pradėtus darbus, baigė projektavimą, išsiėmė leidimą statybai, tai, kiek žinau, yra pradėjusi ir žemės darbus. Jie turi planų įkurti ir IT skyrių, atsiranda vis naujų idėjų. Manau, tai bus viena iš sėkmės istorijų, kai įmonė karantino metu sugebėjo įgyvendinti investicijas“, – teigė A. Klangauskas.
Apibendrindamas vadovas pabrėžė, kad kalbant apie paties LEZ‘o plėtrą, dramatiško poveikio dėl karantino tikrai nebuvo. Kaip teigė, kažkas negalėjo įgyvendinti numatytų pardavimų, tačiau bankrotų išvengti pavyko.
„Ir jeigu toliau viskas taip atsigaus, šiemet apie naujas investicijas kalbėtume labai nedrąsiai, bet kitais metais gal pavyks pritraukti naujų investuotojų“, – tikino jis ir prasitarė, kad su naujais potencialiais investuotojais buvo deramasi dar prieš karantiną, tačiau išplitus koronavirusui kol kas šios įmonės nutraukė sprendimo priėmimus ir tolimesnius žingsnius.
Jaučia didesnį susidomėjimą
Apie situaciją pasisakė ir Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis. Jis teigė, kad Kauno LEZ taip pat neišsiskyrė iš makro konteksto, todėl kai kurie sektoriai dėl pasikeitusių vartojimo apimčių turėjo stipriai koreguoti savo veiklą, kai tuo tarpu kitiems tai tapo unikali proga.
„Tikriausiai žiūrint plačiau galime pasidžiaugti, kad Kauno LEZ'e įsikūrusios įmonės gan stipriai išlaikė šį išbandymą ir šiandien, kiek žinome, visos vykdo veiklą, kiek leidžia valstybės reguliavimas, įprastu rėžimu“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie situaciją iš Kauno LEZ bendrovės pusės jis pasakojo, kad kadangi plyno lauko investicijos yra ilgalaikio planavimo objektas, jų veiklai šis periodas didelių pokyčių neatnešė.
„Per šį laikotarpį sudarėme papildomą sutartį su vienu Kauno LEZ investuotoju esamo objekto plėtrai. O tie planai, kurie buvo numatyti prieš karantiną ir toliau buvo vykdomi, ypač kas liečia inžinerinius infrastruktūrinius darbus. Toliau tęsėme ir tiesą pasakius užbaigėme darbus gatvės įrengimui, baigiami ir viaduko statybos darbai.
Visgi ši situacija parodė tiekimo grandinės pasikeitimų poreikį. Ne viena Šiaurės Amerikos ar Europos įmonė gaminanti galutinius produktus, susidūrusi su sunkumais tiekiant žaliavas ar komponentus iš Azijos pusės, iš naujo vertina savo tiekimo grandines. Todėl pastaruoju metu jaučiame stipriai padidėjusį susidomėjimą įsikūrimo Kauno LEZ galimybėmis. Ir čia svarbu pabrėžti, kad nuosekliai vykdydami savo plėtros planus esame pasirengę pasiūlyti investuotojams puikias sąlygas įsikurti“, – teigė V. Petružis.
