„Turime pažiūrėti į tai atsakingai, nes liečiam mus visus, visos rizikos turi būti apsvarstytos ir įvertintos“, – komiteto posėdyje teigė „valstietė“ Vida Ačienė.

Komitetas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisų svarstymą atidėjo kitai savaitei, kad būtų galima atidžiau įvertinti, ar pensijų fondų investicijos būtų pakankamai apsaugotos.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sakė, kad pateiktos pataisos numato labai didelę atsakomybę Lietuvos banko priežiūrai.

„Labai didelis pasitikėjimas, kad Lietuvos bankui pavyks suvaldyti, o valdytojai nesielgs piktavališkai“, – teigė jis.

Jis siūlo, kad prie pensijų fondų veiktų patikėtinių institutas ginti senatvei lėšas kaupiančių gyventojų interesus.

„Geras laikas būtų kontrolės mechanizmą sutvirtinti“, – sakė M. Kalesinskas.

Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė sako, kad prieš priimant sprendimą reikia „įvertinti (tokio instituto) santykį su priežiūros institucija ir išanalizuoti kitų šalių praktiką“.

Ji taip pat nurodė, kad Estija pensijų fondams leidžia į NT investuoti iki 40 proc. turto, o Latvija – iki 15 proc.

„Mes su savo siūlymu nustatyti 10 proc. būtume patys griežčiausi“, – teigė ji.

Ministerijos atstovės teigimu, Rumunija, Lenkija, Italija pensijų fondams investicijas į NT draudžia.

V. Mačerauskienės teigimu, praėjusiais metais pensijų fondų investicijų grąža siekė 16,6 proc., ir buvo viena didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių.

Ji pabrėžė, kad Lietuvos pensijų fondai nenusiteikę investuoti į kitose šalyse esantį NT.

„Netgi apetito nelabai yra investuoti kažkur į tolimesnes šalis. Į Ispaniją, ar kitas. (...) Maksimum, kas šiuo metu vyksta, yra pasižvalgymas į kaimynes, Baltijos šalis“, – kalbėjo Finansų ministerijos atstovė.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisomis norima išplėsti galimybes pensijų fondams investuoti į įvairesnes priemones bei leisti daugiau investuoti į Lietuvos ekonomiką. Taip siekiama sudaryti galimybę pensijų fondams prisidėti prie Vyriausybės steigiamo Pagalbos verslui fondo, skirto gelbėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusias stambias įmones, finansavimo.

Įstatymas įtvirtintų galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius akcijas, obligacijas.

Numatomos investicijų ribos – iki 10 proc. grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 proc. į vieną objektą.

Dabar pensijų turtą leidžiama investuoti į vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, indėlius.