„Priemonės yra įvairios ir jos svarstomos. Tai yra individualus kreipimasis į teismą Lietuvoje, gali būti grupės žmonių kreipimasis į teismą, taip, svarstome galimybes. Gali būti po konsultacijų kreipimaisi į tarptautines institucijas. Nesakau, kad tai yra elementarus klausimas ir būtų greitas procesas, tačiau alternatyvų yra“, – teigė S. Jakeliūnas.
Generalinė prokuratūra pernai rugpjūtį išnagrinėjo ministro pirmininko kreipimąsi dėl 2008-2009 metais paskolas būstui įsigijusių asmenų teisių ir nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
„Faktinių bei teisinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroras dėl galimų pažeidimų, susijusių su tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR 2008-2009 metais ir lėmusių būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudų padidėjimą gyventojams, neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – buvo rašoma prokuroro priimtame nutarime.
Seimas šių metų birželio pradžioje pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtoms prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadoms.
Jose prokuratūrai siūloma įvertinti stambiųjų bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje. Be kita ko, kad įvertintų, ar Lietuvos bankas tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų procedūrų su VILIBOR palūkanų normų nustatymu.
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
Jakeliūnas: bankai šios krizės metu elgiasi atsakingiau
Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas sako, kad bankai šios krizės metu elgiasi atsakingiau nei prieš dešimtmetį.
„Kol kas, bent jau iš tos viešai matomos informacijos, bankai elgiasi atsakingiau. Tarptautinės institucijos prie to prisidėjo, nes inicijavo moratoriumus paskolas paėmusiems gyventojams ir verslui, tai, matyt, ne tik bankų geranoriškumas, bet ir tarptautinių institucijų patirtis, nes praėjusi krizė turėjo labai rimtų padarinių. Tai bendras veikimas vietinių bankų ir tarptautinių institucijų yra kokybiškai kitoks ir tai tikrai sveikintina“, – trečiadienį teigė S. Jakeliūnas.
Europarlamentaro nuomone, jei Švedija per šią krizę patirs problemų, tai gali atsiliepti ir Lietuvai.
„Tačiau tai nereiškia, kad neiškils problemų ateityje. Mūsų priklausomybė nuo Švedijos pagrindinių bankų išlieka labai didelė. Švedijoje situacija dėl pandemijos valdymo gali patirti ekonominių problemų, jei jos bankai patirs problemų, tai tikrai atsilieps skolinimo politikai ir Lietuvoje“, – sakė jis.
