Lietuvos įmonės „SailRacer“ įkūrėjas ir vadovas Ričardas Novošinskas pasakojo, kad dėl griežtų banko reikalavimų jis yra priverstas svarstyti apie įmonės pasitraukimą iš šalies.
„SailRacer“ užsiima programinės įrangos bei elektronikos gamyba buriavimo varžyboms, įmonės programėlė turi apie 20 tūkst. naudotojų visame pasaulyje, per 8-erius veiklos metus yra pelniusi keletą prestižinių nominacijų už inovacijas. Anot įmonės vadovo, įmonė visas pajamas gauna iš „Google“, „Apple“, „Amazon“ bei „Paypal“.
„Swedbank užblokavo įmonės sąskaitą, prisidengdamas skambiu principu „Pažink savo klientą“.
Nuo šiol mes negalime atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti mokesčių bei algų – esame priversti ieškoti alternatyvų, kaip iškelti verslą iš Lietuvos“, – pasakoja R. Novošinskas.
Anot jo, pagrindinė problema – vienas įmonės akcininkas „Brakoz“ B.V., valdantis 40 proc. akcijų, yra registruotas ne Lietuvoje, bet Nyderlanduose. Šis esą taip pat Nyderlanduose turi du akcininkus – juridinius asmenis, kurių akcininkai yra jau fiziniai asmenys.
Istorija su banku tęsiasi jau gerą pusmetį. „Swedbank“, vykdydamas pinigų plovimo prevencijos programą, įmonės paprašė pateikti visus dokumentus, susijusius su visais įmonės akcininkais.
Verslininkas pateikė visą eilę dokumentų: Registrų centro išrašą apie UAB „SailRacer“ akcininkus, įmonės steigimo dokumentus, naudos gavėjų schemą iki fizinių asmenų, Nyderlandų Registrų centro išrašą apie „Brakoz“ B.V. Pastarąjį bankas atmetė, nes apostilės buvo senesnės nei metai, – dokumentas buvo išduotas įmonės registravimo metu.
„Pateikėme naują Nyderlandų Registrų centro išrašą apie „Brakoz“ B.V., taip pat jų akcininkų išrašus, tačiau netiko, nes pateiktuose dokumentuose „neatsispindi akcijų proporcijos“. Prašė pateikti „Brakoz“ B.V. dokumentus, kuriuose atsispindėtų akcijos.
Pateikėme „Brakoz“ B.V. įstatus, kuriuose atsispindi akcijų proporcijos, bet ir tas dokumentas netiko, nes yra nepatvirtintas notaro, be apostilės ir neišverstas į lietuvių ir kažkodėl rusų kalbas“, – toliau pasakoja R. Novošinskas.
Vėliau prasidėjo koronaviruso pandemija, dėl kurios akcininkai neva neatsako į laiškus, tad „SailRacer“ negali gauti notaro patvirtintų steigimo dokumentų. Verslininkas banko prašė pratęsti terminą, kol baigsis karantinas Lietuvoje ir Nyderlanduose, bet „Swedbank“ iškart užblokavo sąskaitą.
„Mes suprantame, kad „Swedbank“ nėra lietuviško kapitalo įmonė ir nėra suinteresuota BVP kūrimu Lietuvoje. Taip pat suprantame, kad nesame pelningas klientas bankui – neturim paskolų, gaunam vos keletą įeinančių ir keletą išeinančių pavedimų per mėnesį.
Nežinau, ar dėl įstatymų griežtumo, ar dėl perdėto „Swedbank“ uolumo esame priversti stabdyti savo veiklą Lietuvoje arba perkonfiguruoti „Google“, „Apple“, „Amazon“ ir „Paypal“ sąskaitas, kad ir kaip sąžiningai ją vykdėme“, – nusivylimo ir pasipiktinimo neslepia įmonės vadovas.
Vyras taip pat pridūrė, kad „Brakoz“ B.V. turi kontrolinį paketą kitoje lietuviškoje įmonėje, tad jam kilo klausimų, kodėl bankas neprašo dokumentų iš šios įmonės.
„O jeigu prašo ir ji viską pateikė, kodėl ta informacija negali būti panaudota? Juk viso to tikslas yra korupcijos, pinigų plovimo ir terorizmo prevencija“, – klausia verslininkas.
Swedbank: sąskaitos blokavimas – kraštutinė priemonė
„Swedbank“ nepateikė atsakymų, susijusių konkrečiai su minima įmone, nes informacija apie klientų sąskaitas banke yra banko paslaptį sudaranti informacija, todėl jokie komentarai be klientų sutikimo negali būti teikiami.
Bankas nepateikė ir informacijos, kiek iš viso, įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, užblokavo klientų sąskaitų, mat tam neturi galimybių. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atkreipia dėmesį, kad kliento sąskaitos blokavimas yra kraštutinė priemonė.
„Visais atvejais klientus informuojame apie terminus dokumentams pateikti ir galimą sąskaitų blokavimą, jei reikalingi dokumentai nebus pateikti. Klientui gali būti suteikta iki pusės metų reikalingai informacijai pateikti, be to, sutarus su banku, terminai gali būti peržiūrėti, apie sąskaitų blokavimą klientas irgi būna perspėjamas iš anksto“, – aiškina jis.
Anot jo, banko komunikacijoje klientų pažinimo klausimais yra sakoma, jog klientai, susiduriantys su dokumentų pateikimo sunkumais karantino metu, apie tai turi informuoti banką ir dėl ilgesnių dokumentų pateikimo terminų su banku susitarti individualiai.
S. Abraškevičius pažymi, kad „Swedbank“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose, kurios yra neatsiejama visų tarp banko ir kliento sudaromų sutarčių dalis, yra numatyta, jog tuo atveju, jei bankui pateikiami dokumentai yra sudaryti užsienio kalba, bankas turi teisę reikalauti, kad jie būtų išversti į lietuvių kalbą.
„Dokumentų vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas bankui priimtino kompetentingo vertėjo arba notaro. Atsižvelgiant į aplinkybes, kliento prašymu bankas priima ir vertimus į anglų ar rusų kalbas“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, jog užsienyje išduoti dokumentai galioja Lietuvoje tik tuomet, kai jie yra legalizuoti arba juos patvirtinusio pareigūno parašas patvirtinamas tvirtinimo pažyma „Apostille“ pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės tarptautinėse sutartyse nustatyta kitaip.
Šis teisės aktų reikalavimas esą yra numatytas ir „Swedbank“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose.
Lietuvos bankas: situacija apnuogina dar vieną problemą
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina teigia suprantanti verslo atstovų, ypač turinčių ilgalaikius santykius su konkrečiais bankais, nepasitenkinimą dėl prašymų pateikti papildomą informaciją, o jos nepateikus – banko sąskaitos apribojimo ar uždarymo.
„Kartu suprantame ir finansų rinkos dalyvių žingsnius, stiprinant savo klientų pažinimo programas. Informacija renkama ne be reikalo ir ne be pagrindo – tiek Lietuvos banko atliekami tyrimai ir inspektavimai, tiek pačių finansų rinkos dalyvių užsakomi veiklos auditai atskleidžia kai kuriose įstaigose esančius trūkumus, identifikuojant savo klientus“, – sako ji.
Anot jos, dabartinė situacija apnuogina ir kitą problemą – finansų rinkos dalyvių galimybės prieiti prie įvairių viešųjų bazių, ypač esančių už Lietuvos ribų, yra ribotos. Dėl to šios informacijos prašoma iš klientų, mat kitokio būdo ją gauti tiesiog nėra.
„Čia labai svarbu atrasti tinkamą balansą tarp informacijos poreikio ir klientų interesų bei lūkesčių.
Reikalavimas finansų įstaigoms tinkamai pažinti savo klientus yra visoje Europos Sąjungoje, tai neatsiejama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonė.
Lietuvoje reikalavimas pažinti savo klientą yra įtvirtintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Finansų rinkos dalyviai privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, atlikti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, pastebėti neįprastus pokyčius, tinkamai vertinti rizikas ir t. t.
Siekdamos užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, finansų įstaigos privalo nuolat juos peržiūrėti ir atnaujinti. Informacijos peržiūra ir atnaujinimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, atsižvelgiant į kliento keliamas rizikas ir principinį įstatymo tikslą – užkardyti neteisėtai įgyto turto legalizavimą“, – aiškina LB Priežiūros tarnybos vadovė.
Todėl LB klientus ragina bendradarbiauti su savo finansinių paslaugų tiekėjais. Jeigu bankas negauna reikiamos informacijos, jis gali sustabdyti klientui paslaugų teikimą ar iš viso nutraukti bendradarbiavimą. Tačiau šia teise, kaip pažymi, finansinių paslaugų teikėjai neturi piktnaudžiauti – jie turi valdyti riziką, o ne jos kratytis.
„Finansų rinkos dalyviai turi atsižvelgti į turimą informaciją apie klientą ir poreikį šią informaciją atnaujinti, analizuoti kliento keliamas pinigų plovimo rizikas ir vadovautis proporcingumo ir protingumo principais“, – atkreipia dėmesį J. Govina.
Ji tikina, kad LB gauna užklausų dėl banko veiksmų ir pareigų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nuostatų taikymu praktikoje. Tarp jų yra ir „SailRacer“ užklausa, tačiau plačiau apie šį atvejį komentaro nepateikė.
„Lietuvos bankas ėmėsi visų prieinamų priemonių, kad bankai galėtų prisidėti prie ekonomikos skatinimo – sumažino tam tikrus kapitalo, rezervo bei priežiūros reikalavimus. Tačiau yra reikalavimų, kurių atpalaiduoti negalima, tarp jų – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Savo ruožtu bankai nemokėjo dividendų už praėjusius metus, tai stiprindami savo kapitalą, tam tikram laikui atidėjo kredito įsipareigojimų vykdymą gyventojams ir verslui“, – apie Lietuvos verslui sunkiu laikotarpiu bankų taikomą priežiūrą komentuoja LB atstovė.
