Valstybės skolos įstatymo pakeitimais sudaryta galimybė Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Pažymėtina, kad valstybės garantiją suteiktų Vyriausybė.
Vyriausybei taip pat suteikta galimybė skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti.
Seimas antradienį priėmė Vyriausybės teiktas Valstybės skolos įstatymo pataisas. Balsavo 116 Seimo narių: už – 98, prieš – 0, susilaikė – 17.
Seimo narys Mykolas Majauskas turi abejonių, mat, anot jo, kuriamos naujos priemonės yra nukreiptos į pagalbą stambiausioms įmonėms, o mažiausios įmonės esą negauna pažadėtos paramos. Anot jo, pirmiausia reikia užbaigti, kas pradėta, o tada pradėti kurti naujas priemones.
Simonas Gentvilas dviprasmiškai vertina projektą. Jis pažymi, kad valstybė priima pusę milijardo eurų papildomų įsipareigojimų.
„Gerai tai, kad prekiniai kreditai irgi gaus garantijas. (…) Tą reikėtų daryti dešimt kartų intensyviau.
Gąsdina tai, kad pavadinta verslo likvidumo palaikymu – t. y. tiesioginis valstybės dalyvavimas kaip akcininko teisėmis verslo valdyme. Tai nėra paskolų, obligacijų ar kažkokių pagalbos priemonių suteikimas, su šia skola valstybė žada tiesiogiai užsiiminėti verslu.
(...) Kai net kontroliuojančios ir prižiūrinčios institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas, imasi naujos verslininko rolės, tai yra pavojinga, nes už mūsų skolintus pinigus valstybė žada investuoti, o principai, kokiais tai daroma, kol kas nėra nei skaidrūs, nei aiškūs, nei toliaregiški. Tai gąsdina, nes mes 400 mln. eurų žadame atiduoti Vyriausybei be aiškios strategijos, kaip tai bus daroma“, - pažymėjo S. Gentvilas.
Seimas taip pat priėmė 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavo 120 Seimo narių: už – 84, prieš – 12, susilaikė – 24.
Siūlymą palaikęs Seimo narys Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad tai yra investicijų skatinimas, o ne pravalgymas.
„Galimybė pasiskolinti šiais ir kitais metasi didesnius pinigus, palyginus gerom sąlygom duoda galimybę spręsti klausimus, kurie yra reikalingi. Tai yra investicijų skatinimas, o ne pravalgymas. Antras dalykas – tai palaikymas stabilios finansinės sistemos, ekonomikos augimui, įskaitant ir bedarbystės mažinimą“, - pažymėjo Kęstutis Glaveckas.
Seimo narė Ingrida Šimonytė nepalaikė šio siūlymo, nes, anot jos, šis svarstymas be konteksto yra šaudymas aklomis.
„Baigiasi trečias mėnuo be biudžeto patikslinimo, skolinimosi limitas buvo padidintas – tas buvo natūralu, kadangi išlaidos nebuvo mažinamos, ir vien jom dėl pajamų nesurinkimo reikėjo gerokai daugiau skolintų lėšų. Tą supranta bet kas, kas moka skaičiuoti.
Natūralu, kad opozicija tą sprendimą palaikė, bet aš tą pačią dieną finansų ministro klausiau, kada bus pateiktas ir esminis biudžeto pakeitimas. Ministras tuo metu tos galimybės neatmetė, nes niekas turbūt nebuvo jo pamokęs taip kūrybiškai žiūrėti į biudžeto išlaidas, kaip jis žiūri dabar.
Ekstremalios situacijos valdymo išlaidos yra apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, bet ekonomikos palaikymas yra daugiau nei konkrečios ekstremalios situacijos suvaldymas. Ar neturėtų tautos atstovybė spręsti, kokiomis priemonėmis geriausiai ekonomikai padėti, kiek teks pajamų ir išlaidų daliai ir kokioms išlaidoms skirsime papildomai. (...) Dabar jų svarstymas be konteksto yra šaudymas aklomis.
Kažkada Vyriausybė turėjo 100 mln. litų, kurių skirstymas nebuvo geriausias pavyzdys, dabar susikūrė sau 5 mlrd. Eur rezervą, bet kol biudžeto patikslinimas nebus pateiktas Seimui, negaliu pritarti jokiems pavieniams siūlymams ir jokiems šaudymams nematom“, - kalbėjo I. Šimonytė.
