Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 60 TUI projektų (2018 m. – 83), Latvija – 24, Estija – 27. Toks investicijų mastas 2019 m. mums pelnė 21-ą reitingo vietą iš 47 tyrimo sąraše esančių Europos šalių (2018 m. – 16 vieta). Pernai TUI projektų skaičius Lietuvoje buvo ketvirtadaliu mažesnis negu 2018 metais, o šiemet investuotojų planus Baltijos regione ir visoje Europoje jaukia COVID-19 pandemija. Vis dėlto 65 proc. tiesioginių užsienio investicijų projektų, apie kuriuos pranešta 2019 m., ir toliau įgyvendinami.

Staigiems manevrams dabar ne laikas

Šiuo metu su neapibrėžtumu ir ekonomikos sunkumais susiduria visos šalys, o investuotojai neslepia, kad COVID-19 pandemijos kontekste jų sprendimus lems ir konkrečių valstybių veiksmai gaivinant ekonomiką. Net 4 iš 5 investuotojų nurodo, kad tolesnius jų sprendimus Europoje lems konkretūs valstybių planai ir pagalbos verslui paketai po COVID-19 sukelto nuosmukio.

„Viena vertus, šalys vienijasi ir ieško bendrų sprendimų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lygiu, antra vertus, valstybės tarpusavyje konkuruoja, kieno ūkis ir verslas po krizės užims geresnes pozicijas. Taigi, aiškūs prioritetai, nuoseklus strategijos įgyvendinimas ir greita reakcija šiuo metu yra kaip niekad svarbūs“, – teigia „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris.

Pasak jo, tiek apie beprecedentį pagalbos paketą paskelbusi Europos Komisija, tiek krizės iššūkius sprendžianti Lietuvos vyriausybė yra išdėsčiusios prioritetus ir kryptis, kokius pokyčius nori įgyvendinti gaivinant ekonomiką. „Dalis prioritetų sutampa su jau seniau nusistovėjusiomis investicijų kryptimis – skaitmenizacija, finansinės technologijos ar pažangesnis, labiau į žiedinę ekonomiką orientuotas žemės ūkis. Todėl įdirbį kaupianti Lietuva neturėtų daryti staigių manevrų, o, priešingai, ir toliau nuosekliai įgyvendinti strategiją, kurios rezultatus jau padeda pritraukti naujų TUI projektų“, – mano L. Dičpetris.

Investuotojų taikomi kriterijai – vertingos nuorodos Lietuvai

Pasak L. Dičpetrio, „EY“ tyrimas aiškiai parodo, kurias sritis šiuo metu itin įdėmiai stebi investuotojai.

„Nors Vyriausybė paskelbė apie ekonomikos skatinimo paketą, tačiau priemonių įgyvendinimas stringa ir tai gali neigiamai paveikti investicinę aplinką“, – mano „EY“ partneris.

Be to, tyrimas atskleidė ir kitus kriterijus, į kuriuos sutelktas verslo dėmesys. Pavyzdžiui, 7 iš 10 apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad didelę įtaką turi konkrečios šalies gyventojų ir institucijų gebėjimas priimti ir pritaikyti skaitmenines technologijas. „Šiuo atžvilgiu bendra padėtis Lietuvoje yra gana gera, tačiau per COVID-19 pandemiją išryškėjo tam tikri pasirengimo ir saugumo trūkumai švietime, ypač mokyklose, ir kai kuriuose namų ūkiuose”, – pastebi L. Dičpetris.

Investuotojų akiratyje ir toliau išlieka konkrečios šalies darbo jėgos įgūdžiai (kaip aktualų kriterijų nurodė 62 proc. apklaustųjų), stipri vietinė rinka (61 proc.), tvarumo ir klimato kaitos politika (60 proc.), finansinių rinkų galia ir likvidumas (56 proc.), saugumo priemonės, kurių imasi valstybė, kad ateityje išvengtų didelių krizių (53 proc.). Tai tarsi papildomos nuorodos, Lietuvoje siekiant sukurti ir išlaikyti palankų investicinį klimatą.

„Kai kur Lietuvos trūkumai yra akivaizdūs ir čia sunku tikėtis proveržio, pavyzdžiui, menka vietinė rinka arba maža finansinių rinkų galia ir likvidumas. Tačiau kitose srityse galime ryškiai pagerinti savo rodiklius, tarkim, stiprindami švietimo sistemos bendradarbiavimą su verslu ir ypač su pramone – įgiję daugiau gilių, šiuolaikinių kompetencijų iškart taptume patrauklesni“, – teigia L. Dičpetris.

Pasak jo, netikėtai dėmesio centre šiemet atsidūrė sveikatos apsaugos sritis – tai lėmė COVID-19 pandemijos protrūkis. „Lyginant su kitomis šalimis, sveikatos apsaugos atžvilgiu Lietuva gana gerai suvaldė pandemijos krizę ir kartu įgijo vertingų pamokų. Valstybei tai atveria galimybių išnaudoti patirtį ir pagaliau transformuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą – sukurti efektyviau veikiančią sistemą“, – mano L. Dičpetris.

Europoje – Prancūzijos proveržis ir atslūgęs nerimas dėl „Brexit”

2020 m. balandžio mėnesį „EY“ atlikta verslo lyderių apklausa parodė, jog 49 proc. respondentų mano, kad pandemijos sukeltos sumaišties fone Europai kyla rizika tapti mažiau patrauklia investicijų vieta. Vis dėlto vertindami artimiausią perspektyvą investuotojai išlieka gana pozityvūs ir ryžtingi – 51 proc. apklaustų verslo lyderių teigė, kad naujai pradėtų projektų skaičius susitrauks menkai, o 11 proc. išreiškė nuomonę, kad visiškai nenukryps nuo ankstesnių savo planų 2020 metams.

Tyrimo duomenimis, pernai pagal pritrauktus TUI projektus (1197) į lyderes išsiveržė Prancūzija – ji aplenkė iki tol ne vienerius metus pirmavusią Jungtinę Karalystę (1109 pritraukti projektai). Iš viso Prancūzijoje pernai fiksuotas 17 proc. naujų TUI projektų dagiau, lyginant su 2018 m. rezultatais.

„EY“ ekspertai pastebi, kad investuotojų akyse „Brexit” menkai paveikė Jungtinės Karalystės (JK) patrauklumą, nes pernai bendras TUI projektų skaičius buvo 5 proc. didesnis negu užpernai. Sumažėjo ir investuotojų nerimas dėl „Brexit” įtakos bendram Europos patrauklumui.

„Žinoma, gyvename neapibrėžtomis sąlygomis, todėl turime būti pasiruošę ir mažiau pozityviems ekonomikos scenarijams. Kol kas Europa proaktyviai ieško sprendimų, kaip solidarizuotis su verslu, kaip padėti gyventojams. Investuotojai stebės ir vertins tokių veiksmų efektyvumą ir, dabartinėmis sąlygomis, neabejotinai tai bus dar vienas svertas rinktis vieną ar kitą valstybę savo plėtrai“, – sako L. Dičpetris.

Iš viso Baltijos regione 2017-2019 metais pritrauktas 421 TUI projektas, iš jų daugiau negu pusė (217) – Lietuvoje. 2018 metais pritraukusi rekordinį TUI skaičių (83 projektus) Lietuva sąraše užėmė 16-tą vietą, dabar – 21-oje pozicijoje.

Apie tyrimą

„EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas atliekamas jau 20 kartą. Jo tikslas – padėti verslo organizacijoms pasirinkti investavimo kryptis, o vyriausybėms – panaikinti barjerus, trukdančius augti šalies ekonomikai. Tyrimą sudaro dvi dalys – analizuojama reali situacija regione ir atskirose valstybėse (skaičiuotas faktinis tiesioginių užsienio investicinių projektų ir sukurtų darbo vietų skaičius) bei tai, kaip ši padėtis suvokiama (renkami kokybiniai duomenys). Daugiau tyrimo duomenų ir įžvalgų: