„Būtent tai numatyta jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Yra numatomi svarstyti trys planai, du nauji, vienas su papildomais keitimais. Bus svarstomas tiek COVID-19 valdymo strategijos priemonių planas. Numatoma svarstyti kovo mėnesio patvirtinto priemonių plano patikslinimą pagal tam tikras priemones, taip pat ekonomikos DNR planas“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė L. Savickas.

Anot jo, situacija su pagalbos priemonių paketu yra nuolat kintanti.

„Visuomet sakėme, kad reikia dviejų greičių reakcijos. Tas pirmasis ekonomikos planas buvo greitoji reakcija, gaisro gesinimas, siekiant stabilizuoti situaciją, o šiuo metu svarstomas ateities ekonomikos DNR planas turėtų atliepti kintančios situacijos lūkesčius, kaip padėti verslui prisitaikyti, kaip padėti mūsų ekonomikai išnaudoti globalius tendencijos pokyčius ekonomikoje, kad pasinaudotume atsirandančiomis naujomis galimybėmis“, – teigė Vyriausybės atstovas.

Bendras ekonomikos skatinimo plano lėšų panaudojimas – 10,4 proc.

L. Savickas teigia, kad panaudota 10,4 proc. suplanuotų lėšų iš ekonomikos skatinimo plano.

„Praėjusią savaitę bendras lėšų panaudojimas siekė 10,4 proc. nuo visų lėšų – 463 mln. eurų nuo 4,4 mlrd. eurų tam skirtų lėšų. Praėjusią savaitę panaudota apie 50 mln. eurų lėšų. Daugiausia jų buvo skirta verslo likvidumui – 28 mln. eurų“, – pirmadienį sakė L. Savickas.

Anot jo, pirmą kartą sumažėjo mokestinių nepriemokų suma.

„Po pastebėto augimo atidėtų mokesčių skaičius, mokestinių nepriemokų suma, pirmą kartą nuo karantino pradžios sumažėjo daugiau nei 14 mln. eurų ir šiuo metu siekia apie 460 mln. eurų. Tai jau tam tikras simbolis, kad įmonės, kurios anksčiau atidėjo savo mokesčius, pradėjo daryti įmokas“, – teigė Vyriausybės atstovas.

„Per praėjusią savaitę pagaliau viršytas pirmasis milijonas kompensuojant nuomos mokestį, išmokėta daugiau nei 1,2 mln. eurų, mikroįmonių subsidijos siekia daugiau nei 70 mln. eurų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jame išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos.
Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.