„Pirmiausia turime atskirti, kokiu tikslu vykdomas lobizmas. Jei tai ginamas viešas interesas, ką paprastai daro profesinės sąjungos, be jokio atlygio, bet dirbame tam, kad visai visuomenei pagerėtų gyvenimas ir darbo sąlygos, tai yra viešas intereso gynimas. Tokiu atveju tai radikaliai skiriasi nuo to metodo, apie kurį praeitą savaitę girdėjome. Lobizmas vykdomas ginant tam tikros siauros grupės interesus ir už tai dar atlygis imamas. Tokie lobistai turėtų būti registruojami ir turi būti deklaruojami visi susitikimai, nes tai jau ne viešasis interesas“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Tuo tarpu, anot jos, profesinės sąjungos dirba visuomenei, todėl jų vadovai neturėtų būti registruojami kaip lobistai.

„Dažniausiai kalbame apie Darbo kodeksą, tam tikrus teisės aktus, kurie galioja visiems darbuotojams. Ne bendrovei X, ne dar kažkokiai siaurai interesų grupei, bet visiems darbuotojams“, – sakė LPSK pirmininkė.

„Kol profesinės sąjungos dirba viešajam interesui, tol neturėtų atitikti (reikalavimų lobistams – ELTA). Jeigu taip atsitiktų vieną dieną, ko, tikiuosi, nebus, kad profesinės sąjungos pradės verstis tuo kaip verslu ir atstovaus siaurai interesų grupei, tai jau tikrai būtų tas tikrasis lobizmas, ką dabar daro verslininkai“, – pridūrė ji.

I. Ruginienė teigė, kad yra sunku vertinti situaciją, kai teisėsauga praėjusią savaitę sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių.

„Sunku vertinti, nes labai mažai informacijos yra. Esame daugiau grupė nuošalyje, su pačiais verslininkais kontaktuojame tik tiek, kiek reikia kolektyvines sutartis sudaryti ar Trišalėje taryboje dalyvauti. Tiek STT, tiek prokuratūra tos informacijos beveik nepateikė. Dėl to vertinti būtų pakankamai sudėtinga“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Emanuelis Zingeris siūlo įpareigoti juridinius asmenis, norinčius vykdyti lobistinę veiklą, registruotis lobistais.

Praėjusį antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad LVK prezidentas V. Sutkus ir LBA vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.

Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

V. Sutkus žurnalistams sakė, kad būti verslo organizacijos vadovu Lietuvoje darosi pavojinga. Jis taip pat teigė nieko nežinantis apie kelis šimtus tūkstančių eurų, kurių kilmę aiškinasi teisėsauga.
Tuo tarpu M. Zalatorius po apklausos teisme teigė, kad jo reputacijai padaryta didelė žala. Pasak jo, V. Sutkų jis pažinojo tik kaip kolegą ir kitos konfederacijos vadovą.