Net ir sušvelninus karantino sąlygas dalis verslų pradėti veiklos negali

COVID-19 tapo ne tik visuomenės sveikatos krize. Tai, ko gero, iki šiol vienas didžiausių kavinių bei restoranų išbandymų. Niekada anksčiau tiek daug restoranų nebuvo priversti stabdyti veiklos. Kai kuriems ši neeilinė situacija tapo ir verslo baigtimi. Tie, kam pavyko išsilaikyti, nesitiki, kad panaikinus apribojimus vartotojų paklausa iškart atsistatys, be to, anot restoranų savininkų, situaciją dar labiau apsunkina ir neabejotinai sumažėsiantys turistų srautai.

Pranešime spaudai verslininkai dalijasi, kaip šiuo metu sekasi išgyventi ir kokių sprendimų tenka imtis.

Priklausomi nuo skrydžių

„PANK‘olis Airport“, didžiausio restorano Vilniaus oro uoste, valdančios įmonės „45 minutės“ vadovas Darius Latvys sako, kad per trejus veiklos metus su niekuo panašaus susidurti neteko.

„Šiai dienai mūsų apyvartos kritimas yra 100 proc. Maža to, net ir švelninant karantino sąlygas, galimybių atsitiesti vis dar neturime. Mūsų veikla tiesiogiai priklausoma nuo atsiveriančių sienų, atsinaujinančių skrydžių, keleivių srautų ir reikalavimų saugumui užtikrinti. Logiška, kad pradėję veiklą, buvusių apyvartų tikrai nepasieksime ir kol kas labai sunku prognozuoti, kiek reikės laiko, kad grįžtume į buvusį lygį“, – komentuoja D. Latvys.

Tam, kad būtų galimybių palaikyti veiklą, verslininkas pasinaudojo valstybės parama pagal INVEGA skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“.

„Paskolą naudojame pagal paskirtį, t. y. apyvartinėms lėšoms ir likvidumui užtikrinti: atlyginimams, nuomai, komunaliniams mokesčiams, mokėjimams už visas būtiniausias paslaugas“, – vardija D. Latvys.

Tiesa, įmonė taip pat teikia maitinimo paslaugas įvairiems renginiams bei banketams, bet, kaip sako verslininkas, tai visai negelbėja – karantino metu poreikio šiai paslaugai neliko.

Ateities veikla, pasak pašnekovo, neišvengiamai priklausys ne tik nuo galimybės vėl teikti paslaugas, bet ir keleivių srauto, jų įpročių.

„Tikėtina, kad atnaujinus skrydžius keleivių srautai bus sumažėję. Tam įtakos turės ir saugumo užtikrinimo priemonės bei reikalavimai, keleivių elgsena ir įpročiai. Labai norime tikėti, kad keliavimo įpročiai nedingo“, – viliasi verslininkas.

Dauguma lankytojų – turistai, dabar jų tikėtis neverta

Sostinėje įsikūrusio restorano „Gastronomika“ vadovas Arūnas Stramkauskas sako, kad atverti restorano duris planuoja tik rugsėjį.

„Kol kas lankytojai yra atsargūs, neskuba į restoranus, ypač „fine dining“. Kritusios svečių pajamos taip pat turi ir turės įtakos aukštos klasės restoranų lankymui. Vasaros metu kelionių draudimai mūsų veiklai irgi itin skaudūs, nes turistų srautai bus minimalūs, o daugelyje restoranų Vilniuje turistai vasarą sudaro apie 50-70 proc. lankytojų srauto“, – sako A. Stramkauskas, kurio vadovaujamas restoranas, vasarį perkeltas į senamiestį, spėjo padirbti vos mėnesį.

Nuo karantino pradžios 100 proc. kritusi apyvarta, kaip sako pašnekovas, nepaliko kitos išeities kaip tik ieškoti finansavimo galimybių.

„Pasinaudojome galimybe paimti likvidumo paskolą labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Ją naudojame susidariusioms skoloms padengti, tiekėjams atsiskaityti, apyvartinėms lėšoms. Kol kas planuojame, kad paskolos turėtų užtekti pusmečiui“, – komentuoja restorano vadovas.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikiamos be užstato. Į jas gali pretenduoti įmonės, kurių apyvarta dėl šiuo metu susidariusios situacijos sumažėjo daugiau kaip 30 proc. ir yra išlaikiusios bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su darbuotojų skaičiumi, buvusiu š. m. kovo 1 dieną. Maksimali paskolos suma – 1 mln. eurų.

Kaip pasakoja sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius, per jų platformą paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams jau gavo daugiau kaip 600 įmonių. Bendra paskolų suma viršija 22 mln. eurų.