Gegužės pabaigoje „Delfi“ sulaukė dviejų skaitytojų laiškų, kuriuose kritikuojama įvairias prekes telefonu pardavinėjančių įmonių veikla.
Vienas skaitytojas pasakojo, kad jo tėvas, pilnai nesuvokdamas, ką daro, už siuntą, kurioje buvo maisto papildai, sumokėjo 39,95 euro.
Kitas dėstė, kad jo uošvis anksčiau telefonu buvo įsigijęs medalį, o dabar ir toliau gauna prekių, kurių neprisimena užsakęs. Naujausioje sąskaitoje prašoma susimokėti 146 eurus.
Maisto papildus atsiuntė Estijoje registruota įmonė „DirectMarketing“, o medalius – lietuviška „Telemarketing“. Kaip išsiaiškino „Delfi“, šias įmones valdo Remigijus ir Renata Dindos.
Dėl jų veiklos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi 5 prašymus.
Pinigus grąžino
R. Dinda netruko suprasti, dėl kurio kliento teiraujamasi.
„Visų pirma noriu informuoti, kad pinigai už, pasak kliento sūnaus, per klaidą sumokėtą siuntą buvo iš karto grąžinti (pavedimas atliktas gegužės 27 dieną) nelaukiant kol klientas grąžins siuntą ir tokiu būdu šis ginčas buvo išspręstas“, – sakė jis.
Vienintelis „DirectMarketing OU“ akcininkas dar pridūrė, kad kliento sūnui pateikė pokalbio įrašo dalį, kuriame jo tėtis sutinka užsisakyti prekę bei sutinka, kad prekė būtų pristatyta su kurjeriu.
Aptariamas asmuo „Delfi“ tai patvirtino.
„Mes nesiunčiame siuntų klientams, kurie jų neužsisakė. Tokia praktika yra uždrausta ir tai neabejotinai sukeltų daug skundų iš klientų“, – pridūrė R. Dinda.
Kaip informavo VVTAT tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič, tarnyba yra sulaukusi 4 vartotojų prašymų dėl „Direct Marketing OU“ veiklos.
„3 iš jų išspręsti taikiai, ginčo šalims sutarus ir 1 vartotojo prašymas šiuo metu nagrinėjamas“, – sakė ji.
Savo ruožtu R. Dinda nurodė, kad po kelis skundus iš VVTAT gauna kiekvienais metais.
„Visi tie skundai yra sprendžiami bendraujant su tarnyba ir visada vartotojo naudai, grąžinant pinigus arba pakeičiant prekes. Mūsų įmonė laikosi pozicijos, kad klientas visada teisus ir jei jis turi nusiskundimų, mes juos sprendžiame jo naudai. Papildomai, karantino metu mūsų įmonė savanoriškai prailgino siuntų grąžinimo laiką: vietoje 14 dienų, jas galima grąžinti kai pasibaigs karantinas“, – sakė jis.
Kyla nesusipratimų
R. Dindė „Delfi“ pasakojo, kad „Telemarketing“ visus savo pokalbius įrašo ir jei kyla situacijų, kai žmonės teigia neužsisakę prekių, gali lengvai tai patikrinti.
„Mes tiesiog pasižiūrime, pasikeliame duomenis pagal telefono numerį ir išsitraukiame įrašus. Tikrai nesiunčiame tiems, kas neužsisakė“, – sakė ji.
R. Dindė pasakojo, kad būna situacijų, kai vaikai nusprendžia už savo tėvus.
„Tėvai būna užsisakę, o vaikai tam nepritaria. Tada kyla tokios situacijos. Mes geranoriškai žiūrime. Net jeigu paaiškėja, kad žmogus iš tikrųjų užsisakė, vis tiek klientas gali grąžinti tą prekę, kartais net leidžiame pasilikti be jokio mokesčio. Būna, kad yra senyvas žmogus, kuris serga kokia nors liga. Tada vaikai papasakoja situaciją ir mes ją išsprendžiame“, – sakė ji.
„Telemarketing“ vadovė svarstė, kad vaikai gali tiesiog nepritarti tokiam apsipirkimo būdui.
„Jiems atrodo internetu užsisakyti yra tvarkoje, o vyresniam kaimo žmogui geriau telefonu. Jis pasišneka, išsišneka ir gauna jam reikalingą daiktą. Nemanau, kad tai yra blogai“, – svarstė R. Dindė.
Pašnekovė patikslino, kad „DirectMarketing OU“ yra vienas „Telemarketing“ klientų.
„Mes skambiname tik tiems, kurių sutikimus turime. Verslą vykdome 15 metų ir yra tie sutikimai gaunami. Yra įvairūs oficialūs būdai. Jei klientas nebenori gauti pasiūlymų, tai tą pasako ir viskas. Taip pat žmogus turi pats pasakyti savo adresą“, – sakė ji.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Telemarketing“ akcininkai yra R. Dindė, Rita Kuolytė ir Tarmo Laus. 2019 metais įmonė gavo 2,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 206 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, įmonė birželio 3 dieną turėjo 148 darbuotojus, kuriems balandį mokėtų atlyginimų vidurkis „popieriuje“ siekė 880,39 euro (apie 593 eurai „į rankas“).
VVTAT yra gavusi 1 prašymą dėl „Telemarketing“ skleidžiamos reklamos. „Įmonė buvo įspėta ir jai buvo nurodyta nutraukti bet kokį reklamos teikimą vartotojui“, – sakė N. Jarmulkovič.
Aiški riba
N. Jarmulkovič dar sakė, kad Civiliniame kodekse nustatyta, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, prekių ir paslaugų kainą, sudaromos sutarties sąlygas, sutarties atsisakymo galimybes ir kt., o to nurodyta, jog pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Analogiškos nuostatos numatytos ir nuotolinėms sutartims.
Pažymime, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų gavimo, o vartotojo neveikimas (tylėjimas) nėra laikomas sutikimu pirkti. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį tenka verslininkui.
Atkreipiame dėmesį, kad vartotojui sutikus sudaryti nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį (pavyzdžiui, telefonu), verslininkui keliama pareiga patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje, o tokia sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. Neturint vartotojo rašytinio sutikimo, tokiu būdu sudaryta sutartis yra negaliojanti“, – dėstė VVTAT atstovė.
Ji dar pažymėjo, kad verslininkų veiksmai po negaliojančios nuotolinės sutarties sudarymo, tokie kaip prekių siuntimas ar raginimas sumokėti, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir gali būti vertinami kaip agresyvi komercinė veikla, atitinkanti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatytas sąlygas.
„Jei vartotojui pristatomos prekės, kurių vartotojas neužsakė, vartotojas turėtų atsisakyti priimti šias prekes ir už jas nemokėti.
Tuo atveju, jei vartotojas jau apmokėjo už neužsakytas prekes, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis vartotojas pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, jei nesutinka su vartotojo reikalavimu, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų, nepateikia atsakymo per 14 dienų arba vartotojui nepavyksta susisiekti su pardavėju, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka, pateikdamas prašymą kartu su aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (kreipimosi į pardavėja kopija, sąskaitos kopija, pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija ir kt.)“, – pasakojo N. Jarmulkovič.
Ji pridūrė, kad tuo atveju, jei pardavėjo veiksmuose įžvelgiama galimai vykdoma nesąžininga ar agresyvi komercinė veikla, VVTAT pradeda tyrimą dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.
Savo duomenų galima paprašyti
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė „Delfi“ sakė, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nedraudžia tvarkyti asmens duomenų, tačiau tai turi būti daroma laikantis BDAR nustatytų taisyklių, t. y. vadovaujantis su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais, vienas iš kurių įpareigoja asmens duomenis tvarkyti nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais.
„Be to, asmens duomenų tvarkymas turi remtis ir bent viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, pavyzdžiui, žmogaus sutikimas; teisėti duomenų valdytojo interesai ar kt. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Tais atvejais, kai žmogui yra neaišku, dėl kokių priežasčių yra tvarkomi asmens duomenys, žmogaus gali pasinaudoti jam BDAR suteikta teise susipažinti su savo asmens duomenis ir kreiptis į duomenų valdytoją – aptariamu atveju „DirectMarketing OU“, su prašymu pateikti informaciją, kokiais tikslais yra tvarkomi žmogaus asmens duomenys.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, kad „DirectMarketing OU“ yra įsisteigusi Estijoje, asmeniui kreipiantis su skundu ir skundui būtina informacija į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pagal BDAR nustatytas taisykles skundas būtų įkeltas į Europos Sąjungos tarptautinių bylų registrą ir būtų nagrinėjamas Estijos duomenų apsaugos priežiūros institucijos“, – sakė ji.
