Jau pavasarį Panevėžio rajone veikiančių sodybų šeimininkai žinodavo, kaip dirbs vasarą. Dabar vienos po kitų atšaukiamos vestuvės, jubiliejai ar verslo renginiai. Ne vieną kaimo turizmo sodybą bei restoraną turintis Panevėžio krašto verslininkas Dainius Januškevičius teigė, kad šįmet jo laukia išskirtinė išgyvenimo vasara. Jam tik ironišką šypseną kelia garsios kalbos, kad šią vasarą lietuviai nevažiuos į užsienį, atostogaus savame krašte, todėl kaimo turizmo sodybos bus visos užpildytos.
„Šioje srityje dirbu jau septyniolika metų. Yra sodybos, pritaikytos šventėms, yra ir nameliai ant kokio vandens telkinio kranto, kur užtenka įsidėti kumpio gabalą, duonos, kai ką stipriau ir tiesiog mėgautis gamta. Bet jokių skambučių nesulaukiame, net besidominčiųjų kainomis ir užimtumu nėra. Gal Palangoje ir atostogaus, bet ne kaimo turizmo sodybose Panevėžio rajone“, – pasakoja verslininkas.
D. Januškevičiaus teigimu, buvo atšaukti visi renginiai ir šventės, turėjusios vykti iki birželio pradžios. Atšauktos ir dvi anksčiau rezervuotos datos asmeninėms šventėms. Likusios bus gerokai kuklesnės. Ankstesniais metais visi savaitgaliai sodyboje būdavo užsakyti iki pat spalio vidurio, dabar yra laisvų net vasarą.
„Tai, kas vyksta dabar, yra kone sensacija. Dar nėra taip buvę, kad vestuvių mėnesiai liepa, rugpjūtis būtų tokie tušti. Vestuvių, žinoma, bus, juk neliks visos senos mergos, bet jeigu rimtai, vasara tikrai nedžiugins. Gal kažkas pasikeis, bet stebuklų nebūna“, – mano D. Januškevičius.
Anot jo, iš žmonių elgsenos matyti, kad taupo pinigus. Verslininkas vieną poilsiavietę turi Vilktupyje, šalia kavinė, pavėsinės. Automobilių stovėjimo aikštelė visuomet pilna automobilių, bet žmonės patys atsiveža užkandžių, šašlykų ir jokių sodybų ar pirčių jiems nereikia. Kaimo turizmo sodyboje žmogui para kainuoja dešimt ar penkiolika eurų, papildomai teks sumokėti už pramogas baidarėmis ar kubilo malonumus.
„Visi su baime laukia antros viruso bangos. Aš ir pats stengiuosi mažiau išlaidauti, nes nežinau, kas bus rudenį. Visi bijo, kad nenumautų paskutinių kelnių“, – atviras D. Januškevičius.
Prie stalo – per metrą
Panevėžio rajone, Smiltynės viensėdyje esančios sodybos savininkas Mindaugas Būtėnas taip pat pripažįsta, kad nuotaikos labai niūrios. Panevėžys – ne Molėtai, kad trauktų poilsiautojus. Žemaičiai turi Platelių „jūrą“, Vilnius – Trakus ir Druskininkus, o panevėžiečiai gamtos grožybėmis pasigirti negali.
„Per dvylika metų taip blogai dar nebuvo. Vietiniai mieliau renkasi kitus maršrutus, juk iš kokių Kniaudiškių į Berčiūnus tikrai nevažiuos atostogauti. Pas mus dažniau užsukdavo užsieniečiai, ypač latviai, norintys pamatyti kitą kraštą, bet ne vietiniai“, – teigė sodybos savininkas.
Panevėžiečiai ar iš šių kraštų kilę emigrantai dažniau sodybą rinkdavosi vestuvėms, krikštynoms, jubiliejams, tačiau karantinas sujaukė net vestuvininkų planus. Tokių vestuvių, kur anksčiau susirinkdavo po 80–100 žmonių, šįmet nebesigirdės. Geriausiu atveju susirinks 12–15 pačių artimiausių žmonių ir visa šventė tęsis nebe dvi dienas, o vos trejetą valandų. Viena vertus, tebėra baimė užsikrėsti, kita vertus, karantino draudimai gadina šventišką nuotaiką. Juk kokios gali būti užstalės dainos, kai šventės dalyviai susodinti kas metrą.
„Nebeliko nuotaikos švęsti. Įsivaizduokite vestuves, kur dalyviai prie stalo būtų susodinti kas metrą. Arba tarp pertvarų – tada bus ne vestuvės, o telekomo vadybininkų balius“, – ironizuoja verslininkas.
Išsigelbėjimas – užsieniečiai
Tarptautiniai renginiai buvo vienas pagrindinių kaimo turizmo pragyvenimo šaltinių, bet šįmet ir jis išseko. Pavyzdžiui, šią savaitę atšaukė tarptautinę italų, ukrainiečių ir kitų šalių stovyklą, kuri turėjo vykti Panevėžio rajono Smiltynės viensėdyje rugpjūčio viduryje. Dar liko pora mėnesių, daug kas gali pasikeisti, bet visi baiminasi, daug ir nežinomybės.
Anot M. Būtėno, ekonomikos variklis yra jauni žmonės, nes jie netaupo – kiek uždirba, tiek ir išleidžia, bet tokių Panevėžyje nedaug ir belikę.
„Panevėžys yra mažiausių pajamų miestas, tad kokios dar kaimo turizmo sodybos? Mūsų mieste antplūdis būna tik atidarant naują prekybos centrą“, – pastebi verslininkas.
Jo nuomone, žmonės pradės švęsti tik tuomet, kai jausis saugūs.
„Jei žmogus galės ištaškyti vienam vakarui dešimt tūkstančių eurų, žinodamas, kad juos galės ir vėl užsidirbti, jis ir švęs. Šis savotiškas sunkmetis palietė ne tik mus – užsakymų negaus gėlių pardavėjai, maisto tiekėjai, limuzinų vairuotojai. Kol nebus pinigų iš užsienio, tol merdėsime“, – mano sodybos savininkas.
Užleidžia vaikams
Vaizdingame Krekenavos regioniniame parke įsikūrusios sodybos administratorius Žydrūnas Račkauskas atostogautojų antplūdžio net nesitiki. Atvirkščiai, kaimo turizmo sodybų savininkams tenka sukti galvas, kaip šią vasarą ir visus metus išgyventi be nuostolių.
„Pagrindinis motyvas, kodėl atšaukiamos ar nukeliamos svarbios šventės, kad negali atvykti svečiai iš užsienio. Jau trejas vestuves nukėlėme kitiems metams, o kiti apsisprendė visai nebedaryti. Dar turime suplanuotų švenčių savaitgaliams, bet jos gerokai kuklesnės“, – sakė Ž. Račkauskas.
Kad darbo dienomis sodyba nestovėtų tuščia, jau ne vienerius metus joje organizuojama vaikų vasaros stovykla.
„Bent jau kol kas tokia idėja pasiteisino – praktiškai visos pamainos visiškai užpildytos. Darbo dienos bus užimtos, bet kaip bus su savaitgaliais, sunku prognozuoti“, – tvirtino sodybos administratorius.
Sunki pradžia
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė teigė, kad Panevėžio situacija nėra išskirtinė. Visoje Lietuvoje kaimo turizmo sodybos – tarsi du skirtingi poliai. Tos, kurių sritis ramus poilsis, turi atskirus namelius prie vandens telkinio ar gražioje vietoje, dėl užsakymų nesiskundžia ir matyti, kad jų skaičius auga. Žmonės ieško vietos savaitės ar bent savaitgalio poilsiui su šeima ar bičiulių draugija. Bet sodybos, kurios skirtos šventėms ir renginiams organizuoti, po visiškai tuščių dviejų karantino mėnesių užsakymų sulaukia labai mažai.
„Jeigu buvo suplanuotos vestuvės penkiasdešimčiai žmonių, dabar geriausiu atveju dalyvaus penkiolika ar dvidešimt. Situacija tikrai kol kas bloga“, – teigė A. Vaitkuvienė.
Pasak asociacijos prezidentės, tuštėjančios kaimo turizmo sodybos ieško ir kitų išgyvenimo galimybių – pavyzdžiui, pradėjo teikti apgyvendinimo paslaugas, kvietė į piknikus, kad tik būtų galima išlaikyti darbuotojus.
Šią vasarą lietuviai raginami atostogoms rinktis poilsį gimtinėje, tačiau kaimo turizmo sodybos sulaukia ne poilsiautojų antplūdžio, o užsakymai masiškai atšaukiami.
