G. Ivoška laidoje nekonkretizavo, ar V. Sutkus galėjo gauti 400 tūkst. Eur ne kaip fizinis, o kaip juridinis asmuo.

„Atsižvelgdamas į tai, ką pasakė Mantas Zalatorius, ne tik proceso dalyviams, t. y. šiuo atveju įtariamiesiems, bet ir jų advokatams buvo įteikti įspėjimai dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be prokuroro leidimo.

Kiek buvo kalbėta Generalinio prokuroro spaudos konferencijoje, aiškumo, ar tai yra viena suma ar daug sumų, dar nėra, tiesiog buvo įvardytas toks skaičius. Daugiau komentuoti šiuo metu negalėčiau“, – sakė jis.

Pagal Registrų centro duomenis, V. Sutkaus valdomos įmonės UAB „Bonum partners“ pajamos viršija 300 tūkstančių eurų. Ar tai galėtų būti dalis pinigų, apie kurią šiuo metu kalbama, jo advokatas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.

„Apie bendrovės „Bonum Partners“ veiklą su Sutkumi kalbėjome. Kiek teko susipažinti su įmonės dokumentais, tai yra paslaugų sutartys, kurios yra pasirašytos, yra darbų atlikimo aktai, susitarimai, kiek laiko tos paslaugos buvo atliekamos ir kokie jų įkainiai, ir už bendrovės paslaugas buvo atsiskaitoma pavedimais.

Girius Ivoška

Mes duomenų iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuratūros apie nepagrįstus dokumentais pinigus neturime“, – ar gali paaiškinti visų įmonės pinigų kilmę, komentavo G. Ivoška.

Advokatas neatmeta fakto, kad V. Sutkų ir M. Zalatorių siejo piniginiai santykiai, tačiau nemato pagrindo manyti, kad už juos būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.

„Jis (V. Sutkus – „Delfi“) su Mantu Zalatoriumi bendravo kaip su Lietuvos bankų asociacijos vadovu. Kad juos siejo santykiai, galbūt piniginiai santykiai, kol kas neatmetu, bet kol kas nematau jokio pagrindo manyti, kad tie piniginiai santykiai galėjo būti tiek įtartini, kad už juos būtų galima taikyti Baudžiamąsias sankcijas“, – sako jis.

Jis taip pat nepaneigia, kad V. Sutkus galėjo gauti iš M. Zalatoriaus pinigų sumą už paslaugas. Jis patikslina, kad tie gauti pinigai galėjo būti už verslo konsultavimo paslaugas.

„Mano supratimu, už bet kokias paslaugas gali būti nustatytas įkainis, tiek valandinis įkainis, kuris gali būti siejamas su kažkokiu darbu, kuris yra konsultavimas raštu, dokumentų parengimu, kurie būtų konsultuojamojo pobūdžio. Derybos dėl kainos yra šalių reikalas, suma taip pat yra jų reikalas – du privatūs asmenys gali tartis ir apsibrėžti savo komercinius santykius sutartimi“, – atkreipia dėmesį. G. Ivoška.

Valdas Sutkus
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Taip pat šioje byloje yra įtarimų, kad V. Sutkus už kyšius galėjo menkinti buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reputaciją. Anot advokato, jeigu informacija yra neigiamo pobūdžio, tai nereiškia, kad ji kelia pavojų, kurį būtų galima traktuoti kaip vertą Baudžiamojo persekiojimo.

„Bet kokia neigiama nuomonė – ar ją teiktų verslo interesus atstovaujantis žmogus, ar žurnalistas, – kritikuoti vieną ar kitą politiką yra Konstitucinė teisė. Ir persekioti už kritiką yra draudžiama, tai yra Konstitucinis draudimas“, – akcentuoja G. Ivoška.

Jis taip pat komentavo, kad V. Sutkaus kritika buvo susijusi su vienu iš Susisiekimo ministerijos žinioje esančiu sektoriumi, t. y. kelių tiesimu ir priežiūra, bei ekonominiais rodikliais ir ekonomine padėtimi šiame sektoriuje. Advokatas nesieja, kad kritika yra dėl konkrečių juridinių asmenų.

„Aš kaip suprantu, kritika buvo susijusi su tuo. Ar tai taikytina kritika, apibūdinant konkretų juridinį asmenį, veikiantį tame sektoriuje ar ne, negalėčiau sieti. Yra kritika žmogui, kuris buvo atsakingas už tam tikrą sektorių. (...) Aš tikrai nemanau, kad Valdas Sutkus buvo vienintelis ir pats galingiausias (R. Masiulio – Delfi) kritikas. Kiekvienas politikas, ministras yra gavęs savo porciją, o kuris kritikas nulėmė jo karjerą, čia turbūt analizės specialistų reikalas“, – pažymi G. Ivoška.

Riba tarp lobizmo ir prekyba poveikiu – labai plona. Komentuodamas, ar V. Sutkus šią ribą galėjo peržengti, advokatas atkreipia dėmesį, kad jis vadovauja asociacijai, kuri turi teisę dalyvauti teisėkūros procese.

„Asociacijos vadovas Valdas Sutkus yra ne kartą dalyvavęs Seimo komitetų posėdžiuose, komiteto klausymuose, ne kartą yra gavęs raštu kvietimus atvykti. Lygiai taip pat su verslo interesus ginančiais subjektais – „Investuotojų forumu“, Lietuvos bankų asociacija – yra dalyvavęs ir reiškęs nuomonę ir raštu, po to ją gynęs žodžiu. Toks dalyvavimas buvo įprastas, ir nežinau, kodėl jis dabar turėtų būti vertinamas kažkaip kitaip“, – sako advokatas.

Taip pat yra įtarimų dėl V. Sutkaus vadovaujamos Verslo konfederacijos projektų, finansuotų ES lėšomis. Tačiau advokatas nežino jokios informacijos apie tai nežino – negalėjo pasakyti nei konkrečios sumos, nei projekto trukmės.

„Teismo posėdyje teko bendrauti su prokuroru. Prokuratūra labai kreipia dėmesį į tai, kad korupcija yra svarbi viešojo gyvenimo sritis. Kai tai yra neskaidrūs pinigai – niekur buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti pinigai ir pan., visi suprantam, ar tai vadintume korupcija, ar ne, kad tai yra neigiamas dalykas.

Bet kai prasideda kalba apie tai, kas yra poveikis, kad yra prekyba poveikiu, iškart kyla daug diskusijų, ar galima kalbėtis apie tai, ką ketina asmuo, kuris dalyvauja teisėkūros procese kaip suinteresuotos grupės atstovas, ką jis gali daryti ir ko daryti negali. Ar jis gali dalyvauti tik Seimo komiteto klausymuose, o po to nebendrauti, siųsti laiškus ar nesiųsti“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Sutkaus advokatas.

Anot jo, jeigu kalbama apie tai, kad gali būti neapskaitytų lėšų ar lėšų, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai, tada tai yra problema.

„Klausimas, ar kiekvieną kartą mokesčių nesumokėjimas yra korupcija arba tai turtinio ar finansinio pobūdžio veikos. Kiek tame yra korupcijos, iš to, ką mes matome, man sunku suprasti. Prisipažinsiu – perskaičius pranešimą apie įtarimą, manau, kad pradinis įtarimas suteikia peno diskusijai – labai daug galima diskutuoti.

Kol kas rezultatų, kurie leistų suvokti arba išgryninti ir spręsti, kiek ta abejonė yra pagrįsta, (nėra – Delfi). Iš tikrųjų tai yra pradžia diskusijoms, o ne gynybai nuo konkrečių įtarimų“, – pažymi advokatas.

G. Ivoška dar nėra pateikęs prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes esą su V. Sutkumi yra užimti kitais veiksmais ikiteisminiame tyrime. Tačiau jis tikisi su Sutkumi turėsiantis galimybę susipažinti su dokumentu. Kai matysi daugiau duomenų, tuomet neva pateiks daugiau atsakymų.

Delfi primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, V. Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų, taip pat manoma, kad jis už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro R. Masiulio autoritetą.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.

Be kita ko, įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą LVK projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.