Ch. Lagarde teigimu, kitąmet euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,2 proc., o 2022–aisiais – 3,3 proc.

Ji taip pat perspėjo, kad šių metų ekonomikos susitraukimo mastas priklausys nuo karantino apribojimų trukmės ir efektyvumo bei politikos priemonių, skirtų sumažinti ekonominius krizės padarinius.

Ch. Lagarde taip pat pažymėjo, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks vos 0,3 proc. ECB prognozuoja, kad 2021 m. infliacija augs iki 0,8 proc., o 2022 m. sieks 1,3 proc.

ECB siekia metinę infliaciją euro zonoje išlaikyti ties kiek žemesne nei 2 proc. riba.

ECB valdančioji taryba ketvirtadienį taip pat nusprendė išplėsti obligacijų įsigijimo programą ir į euro zonos ekonomiką įlieti dar 600 mlrd. eurų, taip padedant jai ištverti koronaviruso krizę.

Anksčiau ECB skelbė šiemet įsigysianti vyriausybių ir įmonių obligacijų už 750 mlrd. eurų. Taip bus skatinama euro zonos šalių ekonomika.

Ši schema, vadinamoji specialioji pandeminė pirkimo programa (PEPP), taip pat bus pratęsta mažiausiai iki 2021-ųjų birželio arba iki to laiko, kai ECB nuspręs, kad „koronaviruso krizės etapas baigėsi“.

Kaip ir buvo tikėtasi, valdančioji taryba posėdyje nepakeitė bazinių palūkanų normų.