Ketvirtadienį Prezidentūroje surengta diskusija, kurioje dalyvavo STT direktorius Žydrūnas Bartkus, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ričardas Juška, asociacijos „Investor‘s Forum“ direktorė Rūta Skyrienė, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas ir viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

„Stipresnė ir geresnė Lietuvos atsparumo korupcijai sistema yra vienas prioritetų. Šis projektas yra pirmas svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos atsparumą korupcijai“, – po jos sakė Nacionalinio saugumo grupėje dirbantis prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

Jis teigė, kad Lietuva turi daryti progresą šioje srityje ir spręsti įsisenėjusias problemas.

„Korupcijos rizikos daro ne tik ekonominę žalą, kurią galima išreikšti milijardais eurų. Korupcijos rizika daro žalą ir valstybės demokratijai“, – sakė D. Kuliešius.

Darius Kuliešius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vėliau įstatymo projektą ketinama teikti Seimui. Prezidentūra tikisi, kad jis galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Projekte siūloma įteisinti atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Šia veikla būtų įvertinamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumas korupcijai.

„Vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai“, – rašoma projekte.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos, o rezultatai būtų skelbiami jų interneto svetainėje.

Savo ruožtu STT analizuotų ir apibendrintų šio lygio nustatymo rezultatus, informuotų apie juos visuomenę. STT taip pat galėtų pati atlikti atsparumo korupcijai lygio nustatymą.

„Jo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė“, – rašoma projekte.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė spaudos konferencijoje sakė, kad naujoje įstatymo redakcijoje tarnybai numatomas labiau metodologinio vadovavimo, pagalbos vykdant ir diegiant korupcijos prevenciją vaidmuo.

„Kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimas nebebūtų siejamas su baudžiamuoju persekiojimu ir kitomis kietosiomis priemonėmis. Prioritetų galėtų tapti minkštosios: gerojo valdymo principų diegimas, korupcijos sąsajų su veiksmingu viešuoju sektoriumi didinimas, antikorupcinio sąmoningumo ugdymas“, – sakė ji.

Siūlomos priemonės

Teigiama, kad projektu pereinama nuo fragmentiškos prie sisteminės korupcijos prevencijos.

T. y. nuo prievartos pereinama savanoriškos veiklos link, skatinamas savanoriškas privataus sektoriaus įsitraukimas, pamatuojamas ir palyginimas įstaigų atsparumo korupcijai lygis, įtvirtintos už korupcijos prevenciją atsakingų asmenų teisės ir veiklos garantijos.

Be to, naujoje sistemoje viešojo sektoriaus subjektai rūpintųsi savo ir pagal poreikį sau pavaldžių subjektų korupcijos prevencija, būtų atnaujintos korupcijos prevencijos priemonės.

Tarp naujų priemonių taip pat yra etikos ir elgesio kodeksai, tarp atnaujintų – teisės aktų antikorupcinis vertinimas, korupcijos prevencijos programos ir t. t.

Siūloma, kad už korupcijos prevenciją būtų atsakingas institucijos vadovas. Apie nepakankamus ar netinkamus vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką būtų skelbiama viešai, o vykdant vadovo veiklos vertinimą galėtų būti atsižvelgiama į jo pastangas kuriant korupcijai atsparią aplinką.

Korupcijos prevencijos įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje.

Palaiko, bet turi klausimų

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi R. Skyrienė sakė, kad projektą iš esmės vertina teigiamai, bet mato ir klausimų.

„Tarkim dėl vadovams perkeliamos atsakomybės. Iš kur paims kompetencijas? Manau, čia reiktų daug dėmesio skirti švietimui ir mokymui. Reikėtų galvoti apie švietimo programas patiems „mažiausiems“ žmonėms, kurie dar tik pradeda ugdyti savo atsparumą korupcijai“, – sakė ji.

Rūta Skyrienė

S. Muravjovas teigė, kad labai norėtų, jog projektas paskatintų siekti konkrečių, pamatuojamų ir įgyvendinamų tikslų.

„Atėjo laikas pradėti kalbėti esamu laiku. Dabar dažniausiai reaguojama į įvykius, susijusius su korupcija. Gyvename skaidrumo būtuoju laiku sąlygomis. Turime atverti daugiau duomenų <...>, kurie leistų žymiai aiškiau formuluoti klausimus, greičiau reaguoti į įvykius ir užbėgti jiems už aki. Tai ir yra tikroji korupcijos prevencija“, – sakė jis.

S. Muravjovas dar sakė, kad kritiškai vertina dabartinę tvarką, kuri įpareigoja kiekvieną instituciją atlikti korupcijos pasireiškimo vertinimą.

„Man atrodo, kad dažnai institucijos neturi pakankamai resursų, nežino nuo ko pradėti. Aš siūlyčiau pokalbį pradėti nuo skaidrumo vertinimo. Šiuo metu dažnai nežinome, kas vadovauja tam tikroms savivaldybių įmonėms, nežinome, su kuo susitinka merai arba administracijų vadovai. Sudėtinga kalbėti apie didesnius tikslus, kai mes net nežinome, kas vyksta vienoje arba kitoje savivaldoje“, – sakė jis.

Sergejus Muravjovas

Lobistų korupcijos byla

Šią savaitę STT pareigūnai pareiškė įtarimus 6 asmenims: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui, Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui, dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

„Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tyrimo duomenimis, V. Sutkus, galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus, už V. Sutkaus atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus, galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų. Kaip įtariama, V. Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Tokiu būdu buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš ministro pareigų.

Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus, projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų, kaip kyšį, sumokėjo asmeniškai V. Sutkui“, – rašoma tarnybos pranešime.