Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiškai kitaip nei buvo per 2009–2010 metų krizę, dabar Lietuvos vartotojų pasitikėjimas krito bene mažiausiai Europos Sąjungoje.

Nausėda nerimavo

Balandį vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje buvo kritęs iki -16, o gegužę pakilo iki -11.


Kaip skelbiama Statistikos departamento pranešime, gegužę gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, bet į ateitį žvelgė truputį optimistiškiau.

„Gegužę, palyginti su balandžiu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 6 proc. punktais (nuo 8 iki 14 proc.), manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 14 proc. punktų (nuo 73 iki 59 proc.)“ – skelbė departamentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Delfi“ sakė, kad balandžio vartotojų pasitikėjimo nuosmukis jam kėlė nerimą.

„Pagal vartotojų lūkesčius ir tai, ką mes matome dabar, nueita pusė kelio iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško. O yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčio gana glaudi koreliacija. Jeigu mes nuėjome pusę kelio iki 2010 metų dugno, vadinasi, susirūpinti pagrindo yra“, – sakė jis.

Gitanas Nausėda

Statistikos departamento duomenimis, rodiklis žemiausią lygį buvo pasiekęs 2009 metų pabaigoje – -39.

„Atšokimas“ tęsis

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas sakė, kad gegužę užfiksuotas rodiklio „atšokimas“ turėtų tęstis.

„Artimiausiu metu turėtų tęstis „atšokimas“. Pakritimas įmanomas tik vasaros pabaigoje arba rudenį, kai pasibaigs ekonomikos skatinimo priemonės, – ne tik Lietuvoje, bet kitose Europos šalyse. Tada bus matyti tikresnis ekonominės krizės vaizdas. Šiuo metu turime ne ekonominę krizę, o ekonominį šoką, kurį stengiasi sušvelninti labai dosni vyriausybių parama.

Dabar Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas vos ne reikalauja skatinti ekonomikas. Kol kas to tikro vaizdo darbo rinkoje nematome, nes nemaža dalis žmonių gauna išmokas, o jos negalės būti mokamos visą laiką“, – sakė jis.

Pašnekovas paaiškino, kad biudžeto deficitai negali būti begaliniai.

„Ypač kalbant apie kitus metus. Kai reikės formuoti biudžetą, kils klausimų, ar tokio dydžio biudžeto deficitus šalys gali turėti. Tačiau vasarą „atšokimas“ turėtų tęstis, nes karantino priemonės ir toliau švelninamos. Pradedama vystyti vis daugiau veiklų, žmonės pamato, kad blogesnio scenarijaus pavyksta išvengti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Bene geriausiai ES

Eurostat“ skelbiama statistika rodo, kad gegužę Lietuvos vartotojų rodiklis buvo vienas geriausių Bendrijoje.


Optimistiškiausiai ateitį vertino danai, po jų – švedai, suomiai, čekai ir estai, o tada – ir lietuviai.

Ž. Mauricas paaiškino, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklių tarp šalių lyginti nelabai galima, bet galima pažiūrėti, koks buvo kritimo mastas.

„Jis Lietuvoje buvo vienas mažiausių. Tai visiška priešingybė tam, ką matėme 2009–2010 metais. Tuo metu rodiklis Lietuvoje buvo vienas iš prastesnių, buvome 5–6 nuo galo, kartais –ir 3 vietoje kai kuriais mėnesiais.

Skirtumas labai didelis ir jį lėmė tai, kad Lietuvoje epidemija nebuvo įsismarkavusi. Ji anksti pasibaigė. Simboliška, kad Baltijos šalys pirmosios ES atidarė sienas viena kitai, Vilniuje atidarytas restoranas po atviru dangumi ir pan.

Tokios iniciatyvos vartotojų pasitikėjimą leido palaikyti tokį, koks jis šiuo metu yra. Tai labai gera žinia Lietuvai, nes kol kas eksportu kliautis negalime“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas pridūrė, jog Lietuvos eksporto partnerių vartotojų pasitikėjimo rodikliai šiuo metu yra blogesni.

„Eksportas atsigaus gerokai inertiškiau. Vidaus vartojimas, bent jau artimiausiais mėnesiais, yra mūsų ramstis. Džiugu, kad jis nenusmuko į tokį lygį, koks buvo 2010 metais“, – sakė jis.

Statistikos departamento duomenimis, gegužę Lietuvoje namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei balandį: nors gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis nepasikeitė (tokių buvo 22 proc.), bet teigiančiųjų, kad ji pablogėjo, dalis padidėjo 9 proc. punktais (nuo 21 iki 30 proc.).

Gegužę, kaip ir balandį, 26 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., iš jų 8 proc. – daug daugiau (balandį – 5 proc.). Kaip ir balandį, 24 proc. gyventojų tokiems pirkiniams ketino išleisti mažiau, iš jų 13 proc. – daug mažiau (balandį –15 proc.).

Duomenys surinkti gegužės 1–19 dienomis apklausus 761 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktą respondentą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (278)