Kuriam laikui buvo prašoma laikyti V. Sutkų suimtą, tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius neatskleidė, tačiau sakė, kad trimis sunkiomis ir keturiomis nesunkiomis nusikalstamomis veikomis įtariamajam dar trečiadienį STT skirs švelnesnę kardomąją priemonę. V. Sutkaus advokatas Girius Ivoška nurodė, kad įtariamajam bus skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Buvo pateiktas prašymas, maniau, kad yra sąlygų ir pagrindų jam skirti, nes pagrįstai manoma, kad bus trukdoma procesui, bet teismas šių pagrindų neįžvelgė“, – kalbėjo prokuroras.

Pasak prokuroro, nusikalstamos veikos susijusios su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Šioje byloje iš viso sulaikyti šeši asmenys. D. Stankevičius sakė, jog jiems skirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, kokios, įvardyti atsisakė.

Į teismą ginkluotų policijos pareigūnų trečiadienį kiek po pietų atvežtas V. Sutkus tuomet neatsakė į žurnalistų klausimus apie jam pareikštus įtarimus. Prieš išlipdamas iš pareigūnų automobilio jis ant veido užsidėjo kaukę ir lydimas pareigūno buvo nuvestas į teismo rūmus.

Pagal naują tvarką V. Sutkus nebuvo surakintas antrankiais, tačiau vedamas į teismą jis savo rankas sukryžiavo už nugaros ir uždengė striuke.


Po maždaug dvi valandas trukusio posėdžio V. Sutkus buvo paleistas iš teismo rūmų, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas Petras Karvelis nutarė, jog nėra teisinio pagrindo skirti griežčiausios kardomosios priemonės.

V. Sutkus: man belieka liūdnai nusišypsoti

– Kaip vertinate šią situaciją? Kas čia vyksta? – žurnalistai paklausė V. Sutkaus.

– Reikia pripažinti, kad šiandien jaučiuosi geriau nei vakar, tai yra faktas. Liūdnas dalykas yra tai, kad, kaip paaiškėjo tiek mano, tiek kolegos Manto (Zalatoriaus) atveju, iš tikrųjų atstovauti verslui, būti verslo organizacijos vadovu Lietuvoje šiuo metu jau darosi fiziškai pavojinga. Deja, tai tenka konstatuoti.

– Ponas Pašilis (generalinis prokuroras) vakar sakė, kad Jūsų veikla galėjo kenkti visai Lietuvai, mokesčių mokėtojai, pasak jo, galėjo netgi daugiau mokesčių mokėti.

– Man sunku pasakyti apie poną Pašilį, neteko susipažinti, nes iš manęs atimtos visos ryšio priemonės, bet kalbėti apie žalą valstybei būtų mažų mažiausiai keista, nes kalbama apie mano, kaip verslo konfederacijos vadovo, kaip verslo konsultanto, veiklą, tai atsakingai galiu pasakyti, kad visi mokesčiai nuo visų mokėjimų, kuriuos esu gavęs, sumokėti taip, kaip priklauso, jokių kyšių nesu nei davęs, nei ėmęs. Kalbama apie mano visuomeninę veiklą – ir vienas iš kaltinimų yra apie tai, dabar aš cituoju iš atminties, kad Sutkus, vykdydamas nusikalstamą veiklą, rinko neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir tą informaciją platino spaudos konferencijoje ir kitais būdais.

– O pareigūnų minimi 400 tūkstančiai eurų?

– Nieko nežinau apie tai. Mano namuose rasta mažiau nei 10 tūkst. Eur.

– Iš tiesų ši suma, kuri buvo paminėta žiniasklaidai... mes pranešime apie įtarimą neįžvelgėme, ir nelabai suprantu, apie ką kalbama, kai minima ši suma kaip galimos žalos dydis, – pridūrė V. Sutkaus advokatas G. Ivoška.

Valdas Sutkus
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Ar iš Kauno kelių ir Šiaulių plento ėmėte kažkokius pinigus?

– Čia komerciniai dalykai ir šiame etape nenorėčiau komentuoti komercinių sutarčių, nes tai susiję ne tik su manimi, bet ir kitais asmenimis.

– O kaip vertinate įtarimus, kad viešai kritikuodamas bandėte sumenkinti R. Masiulio reputaciją?

– Manau, tai yra požiūrio dalykas ir turbūt tai galima laikyti tiesą atitinkančiu dalyku, nes iš tikrųjų esu ne kartą pasisakęs kritiškai tiek apie paties R. Masiulio, tiek jo paskirtų žmonių veiklą kaip netinkamą vadybą, nesugebėjimą panaudoti asignavimus, kaip su tuo susijusių kai kurių įmonių blogą ekonominę būklę ir panašiai. Aš esu tai išsakęs, bet tai buvo objektyvūs duomenys. Taip, tiesa, jie nepalankūs R. Masiuliui.

Apie R. Masiulį nerinkau informacijos – analizavau duomenis apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, tokių kaip Automobilių kelių direkcija, veiklą, biudžeto vykdymą ir panašius dalykus. Buvo susidariusi bloga situacija šiame sektoriuje, dėl to įmonės pateko į blogą ekonominę padėtį, buvo atleidžiami darbuotojai, ir tai yra mūsų nariai. Asociacija „Lietuvos keliai“ yra mūsų nariai ir jie ne kartą pasisakė apie blogą būklę.

– Iš tikrųjų, teisė kritikuoti yra laiduojama Konstitucijos 33 straipsniu, šio straipsnio antros dalies antrame sakinyje yra parašyta, kad draudžiama persekioti už kritiką, – sakė advokatas G. Ivoška. – Šiuo atveju aš sakyčiau, kadangi yra formuluotė, kad ta informacija kenkė politinei dalykinei reputacijai, tai klausimas yra toks, jeigu politikas kritikuojamas, mes kalbam ne apie kažkokį šmeižtą, ne apie pramanytus, sukurptus dalykus, ne kažkokį asmeninio pobūdžio brovimąsi į privatų gyvenimą. Mes kalbame apie ministerijos veiklos analizę, statistikos analizę, sektoriaus. Jeigu už tą sektorių yra atsakingas politikas, tai jo kritika laiduojama Konstitucijos. Mes manome, kad kriminalizuoti kritiką yra antikonstituciška.

– O kaip vertinate šį pradėtą tyrimą?

– Naudodamasis proga norėčiau padėkoti STT pareigūnams, kurie vakar mane sulaikė ir darė kratą mano namuose – vyrai elgėsi mandagiai, labai teisiškai kvalifikuotai ir savo darbą atliko, mano teisės buvo išaiškintos ir aš jiems geranoriškai atidaviau visus dokumentus, kurių prašė. Man paliko malonų įspūdį.

– Kur jus sulaikė?

– Mano sodyboje.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kaip planuojate nusiplauti mundurą? Kaip, Jūsų nuomone, ši istorija klostysis toliau?

– Čia man belieka liūdnai nusišypsoti ir, kaip sakiau, Lietuvoje būti verslo organizacijos vadovu darosi fiziškai pavojinga. Jūsų klausimas retoriškas – taip, dėmė mesta. Neturėjau galimybės nei klausytis radijo, nei skaityti interneto, todėl nežinau, kokia yra verslo bendruomenės reakcija. Nuo to priklausys ir veiksmai.

– Dar šiame tyrime yra minima „Maxima“ – iš šios bendrovės buvo paimti dokumentai...

– Įtarime ji nėra minima, nežinau, gal tyrimo apimtis tokia, bet, kalbant apie V. Sutkui pareikštus įtarimus, „Maxima“ nėra minima, – sakė V. Sutkaus advokatas G. Ivoška.

– Ar galite toliau eiti konfederacijos prezidento pareigas?

– Na, kol kas nesu gavęs jokių apribojimų, tai priklausys nuo konfederacijos narių, esu renkamas ir tai artimiausiu metu priklausys nuo narių.

STT aiškinasi ir dėl ES lėšų panaudojimo skaidrumo

STT trečiadienį patikslino, kad yra pareikšti įtarimai 6 asmenims: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui, Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui, dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

STT šių bendrovių neįvardija, tačiau teisėsauga BNS anksčiau patvirtino, jog šioje byloje sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa bei „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Kaip rašo STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už V. Sutkaus atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai paėmė kyšių iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų. Kaip įtariama, V. Sutkus galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Taip buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš Susisiekimo ministro pareigų.

Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad antradienį įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur buvo atlikta apie 70 kratų ir poėmių.

Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.

„Apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis ikiteisminis tyrimas, – tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka. Ši situacija dar kartą parodo, kad ir toliau reikia tęsti diskusijas, ieškoti tinkamo sprendimo, kaip lobistinė veikla turėtų vykti skaidriai“, – teigė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti arba neteisėta įtaka teisėkūros procesams, kai konkretūs teisės aktai galimai tampa priemone patenkinti tam tikrų suinteresuotų grupių, o ne bendrus visuomenės interesus, yra didžiulė grėsmė valstybės gerovei. Kyla klausimų, ar taip veikiant nėra padaroma didžiulė žala valstybės biudžetui, ar dėl to nepagrįstai nepadidėja mokestinė ar kita finansinė našta mūsų piliečiams. Todėl gavus tokių duomenų, kurie šiuo metu yra byloje, privalome atlikti išsamų tyrimą ir atsakyti į visus kylančius klausimus dėl tokio veikimo teisėtumo“ – sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.