Būtent dėl šio klausimo į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateko ir antradienį taip pat sulaikytas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

„Bankų apmokestinimas – vienas iš tiriamų kelių epizodų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Jis sakė, kad M. Zalatorius figūruoja viename iš tyrimo epizodų. „Jis kreipdamasis į V. Sutkų, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. T. y. atsilyginimas už tai, kad V. Sutkus atstovautų interesus – šie veiksmai traktuojami kaip nusikalstami, – paaiškino jis. – Kai kalbame apie Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą.“

STT pranešime nurodoma, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas ir atstovaudamas LVK narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

„Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti. Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką“, – rašoma pranešime.

Jau skelbta, kad V. Sutkus ir M. Zalatorius įtariami stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, turto iššvaistymu ir dokumentų klastojimu.

Taip pat sulaikyti dar keturi asmenys, tačiau jų tapatybės dėl asmens duomenų apsaugos neįvardijamos. Ž. Bartkus atskleidė, kad tai verslo pasaulio žmonės.

Valdas Sutkus

Bankų apmokestinimas

Pareigūnų paminėtas bankų apmokestinimo epizodas Seime vyko praėjusiais metais. Spalio 11 dieną Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą registravo Seimo narys Zbignev Jedinskij.

Tačiau vietoje šio pasiūlymo pateikta alternatyva – papildomas 7 proc. kredito įstaigų pelno mokesčio tarifas, kurį registravo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Andrius Palionis

Gruodžio 6 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsisprendė palaikyti 5 proc. tarifą. Aiškinama, kad taip padaryta įvertinus kaimyninių šalių taikomus pelno mokesčio tarifų dydžius.

Gruodžio 17 dieną Seimas priėmė didesnius mokesčius bankams. 2 mln. eurų sumą viršijantis bankų pelnas dabar apmokestinamas 20 proc. tarifu.

Turi 125 narius

LVK tinklapyje skelbiama, kad konfederacija turi 125 narius. Tarp jų tokios įmonės kaip „Apranga“, „Biotechpharma“, „Bitė Lietuva“, „Ellex Valiunas“, „Fabula ir partneriai“, „ISM vadybos ir ekonomikos universitetas“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Linava“, „Litexpo“, „Maxima LT“, Mykolo Romerio universitetas, „Orlen Lietuva“, „Philip Morris Baltic“, SEB bankas, „Swedbank“ ir kiti.

Tarp LVK narių taip pat yra ir LBA. LBA nariais yra „Citadele“, „Danske Bank“, „Lietuvos centrinė kredito unija“, „Luminor“, „Medicinos bankas“, OP, SEB, „Swedbank“, „Šiaulių bankas“, „Unicredit“, „Embank“ ir „Revolut“.

Mantas Zalatorius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ž. Bartkus sakė, kad antradienį atlikta apie 70 kratų įvairiose Lietuvos vietose, įvairiose įmonėse.

„Tyrimas pradėtas šiais metais. Tyrimas atliekamas ilgą laiką, jis buvo neviešo pobūdžio ir šiandien aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva konstatuoti, kad visa šita suma gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė tiriama.

Tai nėra kyšis, kaip atsiskaitymas už paslaugą. Tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas ir tų pinigų kilmė yra tiriama. Pinigai vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis pridūrė, kad duomenų apie politikams padarytą neteisėtą įtaką šiuo metu dar nėra.

„V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose“, – sakė Ž. Bartkus.

V. Sutkus LVK dirba nuo 2006 metų. M. Zalatorius LBA vadovu paskirtas 2017 metais.

Ankstesnis konfliktas

2018 metų rugpjūtį V. Sutkus buvo sulaukęs buvusios Užimtumo tarnybos vadovės Ligitos Valalytės ir valstybės įmonės „Telecentras“ generalinio direktoriaus Rimanto Šerio kaltinimų grasinant ir reikalaujant palankių sprendimų.

Dėl to V. Sutkus kreipėsi į teismą.

2019 metų rugsėjį skelbta, kad su L. Valalytė sudaryta taikos sutartis.

2020 metų balandį skelbta, kad V. Sutkus ketina skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kad tik vienas R. Šerio teiginių yra neteisingas ir žeminantis V. Sutkaus garbę ir orumą.

Lobizmo problemos

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį sakė, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti arba neteisėta įtaka teisėkūros procesams, kai konkretūs teisės aktai galimai tampa priemone patenkinti tam tikrų suinteresuotų grupių, o ne bendrus visuomenės interesus, yra didžiulė grėsmė valstybės gerovei.

„Kyla klausimų, ar tokiu veikimu nėra padaroma didžiulė žala valstybės biudžetui, ar dėl to nepagrįstai nepadidėja mokestinė ar kita finansinė našta mūsų piliečiams. Todėl gavus tokių duomenų, kurie šiuo metu yra byloje, privalome atlikti išsamų tyrimą ir atsakyti į visus kylančius klausimus dėl tokio veikimo teisėtumo“, – sakė jis.

Tuo metu Ž. Bartkus sakė, kad apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis ikiteisminis tyrimas – tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka.

„Ši situacija dar kartą parodo, kad ir toliau reikia tęsti diskusijas, ieškoti tinkamo sprendimo, kaip lobistinė veikla turėtų vykti skaidriai“, – sakė jis.