Savo ruožtu MB „Vakarų paslaugos“ vadovė Rasa Mažutytė dėl vykstančių teisminių procesų atsisakė pateikti komentarą žiniasklaidai.

Dirbo 12 val., faktiškai – 15 min.

Deimantė visus metus dirbo kasininke lošimo automatų salone „Admiral“ ir tuo pačiu metu ji bare, kuris priklauso MB „Vakarų paslaugos“, dirbo barmene. Lošimų automatų salonas samdė tas pačias darbuotojas kaip ir baras, mat abu įsikūrę bendrose patalpose ir teikė paslaugas tiems patiems klientams. 4 darbuotojai abiejose įmonėse buvo įdarbinti pagal skirtingas darbo sutartis. Konfliktų kilo tarp baro vadovės ir darbuotojos.

Deimantė pasakoja, kad jos darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas, t. y. 6 Eur už valandą. Moteris slenkančiu grafiku bare dirbdavo 12 val. pamainomis, iš viso – 40 val. per savaitę. Anot jos, vadovė sudarydavo ir patvirtindavo darbo grafikus po 180 val. per mėnesį, darbuotojai jas esą pasirašydavo.

Tačiau, pasak pašnekovės, baro vadovė savo žiniaraščiuose žymėdavo, kad darbuotojos dirba tik po 15 min per dieną, neva tiek užtrunka aptarnauti klientus. Anot Deimantės, darbo laiko apskaičiavimo būdas, norma ar režimas nėra nurodyti darbo sutartyje.

„Vadovė taikė įvairių apskaičiavimo būdų – pagal kameras stebėjo fizinius judesius, skaičiavo, kiek laiko užtrunkame aptarnauti vieną klientą, tarkim, įpilti sulčių ar padaryti kavos. Tai neva neužtrunka nė minutės. Viską ji žymėdavosi savo žiniaraščiuose.

Aš šių žiniaraščių nebuvau mačiusi ir susipažinusi, nieko apie juos nežinojau. Darbo sutartyje vienaip pažymėta, grafikai skirtingi, o žiniaraščiuose – dar kitaip. Tai kam tada išvis tie grafikai buvo reikalingi? Taip išeina, kad mes dirbome be jų“, – pasakoja Deimantė.

Foto: Andrius Užkalnis

Per mėnesį uždirbdavo iki 20 Eur

Pagal tokį darbo laiko apskaičiavimo principą ji per mėnesį gaudavo iki 20 Eur atlyginimą. Tuo pačiu metu lošimo automatų salone dirbdama kasininke ji gaudavo atskirą darbo užmokestį, iš kurio esą ir gyvendavo. Pasak Deimantės, baro vadovė abi pareigas laikė vienu darbu, neva barmenės pareigos – antraeilės, tačiau Darbo kodeksas nei pirmaeilių, nei antraeilių pareigų nebeapibrėžia.

Tai reiškia, kiekviena darbo sutartis su skirtingu darbdaviu traktuojama lygiai vienodai, o darbdaviai, nesant atskiro susitarimo dėl nekonkuravimo ar darbo su keliais darbdaviais sutarties, net neturi teisės vieni apie kitus žinoti. Taigi skirtingi darbdaviai neprivalo tarpusavyje derinti darbuotojo darbo grafikų ir kitų darbo sąlygų.

„Per mėnesį, pagal ją, bare mes dirbdavome iš viso 3 valandas. Ar yra toks baras, kuris tik 15 minučių dirbtų ir aptarnautų klientus? Mes visas 12 valandų dirbdavome, baras neužsidarydavo. Dirbdavome toje pačioje vietoje, niekur nedingdavome, be jos žinios neišeidavome ir nepalikdavome darbo vietos. Juk parduotuvėje kasininkas negali palikti savo darbo vietos, o darbdavys nesumokėti algos, jei nebuvo klientų“, – pažymi pašnekovė.

Deimantė su tokiu atlygiu dirbo visus metus. Kaip ji pasakoja, nesikaupė jos darbo stažas, o dėl nedarbingumo iš „Sodros“ gavo 2 Eur.

„Nesuprantu, kodėl mus taip išnaudojo. Ji juk galėjo iš Užimtumo tarnybos pasiimti mergaičių, kurios dirbtų barmenėmis. Tačiau kas tau eis dirbti už 17 Eur sėdėti 12 valandų?

Pusę metų taip dirbau ir net neatkreipiau dėmesio. Smegenys buvo išpudrintos, kadangi dirbu lošimo automatų salone, gaunu pilną algą ir tas baras neva yra tik priedas už tą darbą. Baro darbdavė mane ir kolegės išdūrė“, – pasakoja buvusi barmenė.

Foto: Adobe Stock

Neišsaugojo savo darbo grafikų: buvusios kolegės ir darbdavė jų neduoda

Vis dėlto ne visos darbuotojos šiomis darbo sąlygomis yra nepatenkintos, bare ir lošimų automatų salone liko dirbti 4 darbuotojos.

„Kreipiausi į koleges ir klausiau gal netyčia jos turi išsisaugojusios darbo grafikus, nes jų nebeturiu. Kolegė nenori į tai veltis, nori dirbti, tad sako, kad grafikų neturi“, – sako Deimantė.

Moteris neišsaugojo visų darbo grafikų, kurie reikalingi kaip įrodymai šiame ginče. Pernai gruodžio viduryje ji kreipėsi į VDI darbo ginčų komisiją. Tačiau išnagrinėjusi ginčą komisiją buvusios darbuotojos prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Tuomet Deimantė kreipėsi į Telšių apylinkės teismą.

„Kreipiausi į darbdavę, aš ir mano advokatas prašėme grafikų. Vietoj grafikų ji pateikia darbo tvarkos taisykles ir barmeno nuostatus. Anot jos, tai yra perteklinis reikalavimas“, – pasakoja ji.

Prašo priteisti 27 tūkst. Eur

Ieškinyje teismui iš MB „Vakarų paslaugos“ iš viso prašoma priteisti 27 tūkst. Eur už per metus neišmokėtą visą atlyginimą, uždelsimą bei neturtinę žalą. Pašnekovė patikslina, kad į šią sumą įskaičiuotos ir naktinės valandos bei šventinės dienos, mat už jas darbdavė esą taip pat nemokėjo pagal įstatymus.

„Galėtų verslininkams vesti seminarus, kaip per 15 minučių bare uždirba pelną ir nereikia nė 100 Eur darbuotojų išlaikymui“, – sako Deimantė.

Darbo ginčų komisija atmetė prašymą kaip nepagrįstą

Kaip „Delfi“ informavo VDI, Telšių Darbo ginčų komisija vasario 13 d. priėmė sprendimą darbo ginčo byloje dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Komisija nusprendė, kad buvusios baro darbuotojos prašymas išieškoti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį nepagrįstas, ir jo netenkino.

„Byloje ginčas kilo dėl ieškovei darbo sutartyje nenurodytos darbo laiko normos ir faktiškai ieškovės dirbtų valandų bei apmokėjimo už jas. Įrodymu apie darbuotojo faktiškai dirbtą laiką yra ne darbo laiko grafikai, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Jais komisija rėmėsi priimdama sprendimą“, – komentuoja VDI.

VDI patikslino, kad darbo laiko grafikai gali būti įrodymu, tačiau tai priklauso nuo to, kokios aplinkybės yra įrodinėjamos: „Darbo laiko grafikuose yra nurodomas numatomas, planuojamas darbuotojo darbo laikas. Tačiau juose nurodyta informacija darbo procese esą gali keistis, pavyzdžiui, darbuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių išdirba mažiau valandų, nei buvo suplanuota.

Todėl, kai reikia nustatyti, kiek laiko darbuotojas faktiškai dirbo, vadovaujamasi darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, o ne darbo laiko grafikais. Tokiu atveju rašytiniu įrodymu yra laikomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o ne darbo laiko grafikas.

Byloje ginčas kilo dėl faktiškai ieškovės dirbtų valandų bei apmokėjimo už jas. Todėl būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščių komisija reikalavo iš darbdavio ir jais rėmėsi, priimdama sprendimą.“

Kokią informaciją darbdavys privalo teikti?

Anot VDI, Darbo kodeksas įtvirtina darbo sutarties šalių pareigą pateikti vienas kitam darbo sutarčiai vykdyti reikalingą informaciją, pavyzdžiui, darbuotojo darbo laiko grafiką. Tačiau Darbo kodeksas esą nereglamentuoja informacijos teikimo buvusiam darbuotojui, išskyrus pažymą apie darbo funkcijas, dirbtą laiką, darbo užmokesčio dydį.

„Darbo ginčo byloje šalys turi teisę teikti prašymus Darbo ginčų komisijai dėl, jų manymu, reikalingų dokumentų išreikalavimo iš atitinkamų tarnybų ir asmenų. Ar tenkinti tokius šalių prašymus ir kokių dokumentų reikalauti, sprendžia Darbo ginčų komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėtina, kad nagrinėjant bylą teisme, šalis turi teisę prašyti teismo išreikalauti vienokius ar kitokius dokumentus iš kitos šalies“, – ar darbo ginčų komisija gali įpareigoti įmonės atstovus pateikti darbo grafikus, komentuoja VDI.

Įstatymai nenumato, kaip darbdavys turi apskaičiuoti darbo laiką

VDI pateikė komentarą ir apie anksčiau minėtą darbo laiko apskaičiavimo principą. Anot inspekcijos, darbdavys turi teisę įsivertinti darbuotojo darbo krūvį ir darbo apimtis, t. y. per kiek laiko yra ar gali būti atliekama darbo funkcija. Paprastai tai esą yra pagrindas planuoti, kiek darbuotojų reikės vienam ar kitam darbui atlikti, kokia bus darbuotojo darbo laiko trukmė, nepažeidžiant įstatymo numatytų apribojimų, kokia bus mokėtina alga ir pan.

„Įstatymai nenumato taisyklių, kaip darbdavys turi apskaičiuoti darbuotojo funkcijai įvykdyti reikalingą laiką. Tačiau bet kuriuo atveju privaloma vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Jeigu šalys susitarė dėl darbo laiko normos, tai atlyginimas yra skaičiuojamas ir mokamas už dirbtą laiką pagal darbo sutartimi sulygtą įkainį“, – pažymima komentare.

VDI taip pat priduria, kad Darbo kodeksas neįpareigoja darbdavių derinti darbuotojo, dirbančio pas kelis darbdavius, darbo sąlygų, darbo laiko. Tačiau, kaip pažymi, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimai, pavyzdžiui, dirbant pagal kelias darbo sutartis – 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę. Tuo esą turi būti suinteresuotas ir pats darbuotojas, ir darbdaviai.