„Balandis, kuriam neišvengiamą įtaką darė COVID-19, Lietuvos ekonomikai buvo ypač sunkus ir ekonominiams rezultatams nedėkingas, tačiau gegužę jau matome laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklus. Neigiamų rizikų, kurias apsprendžia nestabili išorės aplinka ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 viruso plitimo, yra, tačiau matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali sutekti naujų veiklos krypčių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot jo, matoma teigiamų ženklų darbo rinkoje – nuo balandžio pabaigos nedarbo lygis stabilizavosi, įregistruota daugiau laisvų darbo vietų.

Taip pat, pasak finansų ministro, gerėja verslo ir vartotojų lūkesčiai – bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas gegužę, palyginti su balandžiu, pagerėjo 2 proc. punktais, pramonės pasitikėjimo rodiklis – 7 proc. punktais.

Nepaisant to, anot V. Šapokos, paslaugų sektoriaus nuotaikos išlieka niūrios.

Vilius Šapoka

„Po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, dar sumažėjo 5 proc. punktais“, – sakė V. Šapoka.

Anot jo, švelnėjant karantinui, didžiausia įtaka ekonomikai bus juntama per užsienio paklausos sumažėjimą.

„Pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą. Tačiau aš tikrai pasitikiu verslo lankstumu ir kūrybiškumu ir manau, kad tikrai greitai persiorientuosime“, – teigė V. Šapoka.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP, priklausomai nuo koronaviruso krizės suvaldymo, šiemet gali smukti 2,8–7,3 procento.

Anot V. Šapokos, prognozes ketinama peržiūrėti birželio pabaigoje.

Smuko mažmeninės prekybos apimtys

Lietuvos apžvalgos duomenys rodo rekordinius apyvartos nuosmukius daugelyje ekonominių veiklų, tačiau net ir ekonomikos „uždarymo“ metu daugeliui veiklų buvo galimybių tęsti veiklą. Dėl COVID-19 pandemijos balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc. Tai yra didžiausias mėnesinis mažmeninės prekybos nuosmukis nuo 2009 metų. Šių metų kovą turistų šalyje apgyvendinta 58,1 proc. mažiau, o maitinimo įmonių apyvarta 2020 metų kovą smuko beveik perpus – 44 proc. (palyginti su 2019 metų kovu), o balandį net 68,4 proc.

Nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos „uždarymo“ priemonėmis nebuvo varžoma, ši ekonominė veikla kovą–balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos šoką.

Situacija darbo rinkoje stabilizuojasi

Nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines 4 savaites (balandžio 27 – gegužės 24 d.) įregistruota 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 60 proc. daugiau nei per prieš tai buvusias 4 savaites.

Kaip rašoma pranešime, lėtėjantis nedarbo lygio augimas ir augantis asmenų įdarbinimas rodo, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi ir lėčiau augant nedarbui, daugėja darbo pasiūlymų.

Verslo lūkesčiai gerėja

Apžvalgos duomenimis, verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę, palyginti su balandžiu, pagerėjo. Ekonominių vertinimų rodiklis buvo 2 p.p. didesnis, tačiau paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar niūrios.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis per mėnesį padidėjo 7 p.p. (per metus sumažėjo 15 p.p.), gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas. Statybos ir mažmeninės prekybos įmonių lūkesčiai per mėnesį pagerėjo atitinkamai 1 ir 4 p.p.

Nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis, nei prieš metus, jis buvo 5 p.p. geresnis, nei balandį, gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės padėties perspektyvų. Jie ketino daugiau išleisti didesniems pirkiniams, palankiau vertino šalies ekonomines perspektyvas – gerėjo gyventojų nuotaikos. Tačiau paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos po staigaus kritimo balandį (per mėnesį nukrito 46 p.p.) toliau blogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 5 p.p. (per metus 66 p.p. – tiek pat, kiek balandį). Tačiau ir šio sektoriaus įmonės ėmė optimistiškiau vertinti teikiamų paslaugų paklausos perspektyvas (balandį paklausos mažėjimą numatė 58 proc. įmonių, gegužę – 47).

Kaip praneša Finansų ministerija, nepaisant to, tikėtina, kad gegužės–birželio mėnesių ekonominiai rezultatai neatsvers balandžio mėnesį padarytos ekonomikos „uždarymo“ neigiamo poveikio, o bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas II ketvirtį bus rekordinis. Sušvelninus karantino sąlygas Lietuvoje pasaulinės COVID-19 pandemijos neigiama įtaka Lietuvos ekonomikai nesibaigė ir labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Apžvalga parengta remiantis informacija, paskelbta iki gegužės 29 d.