Vartotojo teisės ir pardavėjo pareigos išlieka

Nors elektroninę parduotuvę atidaryti paprasta, procesą gali sulėtinti skirtingi įvairiems sektoriams taikomi internetinės prekybos reikalavimai. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Gerda Skirbutienė pataria pasidomėti, ar jūsų prekėms ir paslaugoms netaikomi apribojimai.

„Tam tikruose ekonomikos sektoriuose, prieš pradedant prekybą internetu, reikalinga licencija, importuotojams gali būti taikomi muito ar akcizo mokesčiai bei aplinkosaugos standartai. Papildomi reikalavimai keliami ir maisto pardavėjams, vaistinėms bei internetiniams kazino, taip pat ir dėl ekstremalios situacijos“, – perspėja teisininkė.

Anot jos, skirtingoms prekėms gali būti keliami nevienodi atsiskaitymo bei pristatymo reikalavimai. Atsižvelgus į juos, rekomenduojama užmegzti teisinius santykius su partneriais – pristatymo paslaugų tiekėjais ar mokėjimų administratoriumi. G. Skirbutienė primena ir apie įsipareigojimus vartotojams, kurių nesilaikant gali kilti ginčų grėsmė.

„Vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo prekių gavimo dienos atsisakyti internetu sudarytų sandorių ir prekes grąžinti. Apie jo teises būtina informuoti iki užsakymo pateikimo vartotojui suprantama kalba. Be
to, teikiant paslaugas internetu, reikalingi jautrūs asmens duomenys, o paslaugos teikėjas įpareigojamas juos tvarkyti laikantis griežtų reikalavimų“, – pažymi G. Skirbutienė.

Perkeliant verslą į elektroninę erdvę reikia apgalvoti, kaip informuoti klientus apie naujas galimybes ir teisėtai naudoti jų elektroninius kontaktinius duomenis. Svarbu nepamiršti ir reklamos: prekiaujant internetu, itin svarbūs jos kanalai socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse. Jiems taikomi tokie pat reklamos teisės reikalavimai bei apribojimai, o vartotojas turi būti informuotas ir apie reklamą suasmeninti leidžiančių slapukų naudojimo politiką bei turi būti gaunamas jo sutikimas tokius slapukus įrašyti vartotojo įrenginyje.

Gali tekti registruotis PVM mokėtoju kitose šalyse

Nors galimybių prekiauti internetinėje erdvėje netrūksta, nepriklausomai nuo pasirinktos platformos verslui galioja tie patys reikalavimai. Pirmiausia – mokestiniai.

„E-prekyboje galioja įprasta mokestinė tvarka – jei veiklą vykdote tik Lietuvoje ir apyvarta nesiekia 45 tūkst. Eur, taikyti PVM mokesčio nereikės. Jei parduodate prekes pirkėjui už ES ribų, taikomas 0 proc.

PVM tarifas, jis taip pat galioja ir parduodant prekes PVM mokėtojams kitoje ES šalyse“, – pasakoja G. Skirbutienė.

Problemų gali kilti prekes parduodant vartotojams kitose ES šalyse. Kiekviena jų turi skirtingą apyvartos ribą, nuo kurios taikomas PVM mokestis. Šalies vartotojams pardavus prekių už didesnę sumą, reikalaujama toje šalyje registruotis PVM mokėtoju. Jei prekiaujama akcizu apmokestinamomis prekėmis, PVM mokėtoju reikėtų registruotis kitoje šalyje dar iki parduodant ar pardavus pirmąją prekę, priklausomai nuo konkrečioje šalyje taikomos registravimosi tvarkos.

„Parduodant filmus, muziką, žaidimus ir kitas elektronines paslaugas galioja kitokia tvarka.

Apmokestinimo vieta ir šiuo atveju laikoma vartotojo šalis, tačiau dažnai sunku nustatyti jo buvimo vietą. Tam reikalingi du vienas kitam neprieštaraujantys kliento buvimo vietos įrodymai – pavyzdžiui, IP adresas ir mokėjimo kortelės informacija. Nustačius valstybę, apskaičiuojamas jos PVM, kuris sumokamas pardavėjo šalies mokesčių administratoriui – šis mokestį persiunčia pirkėjo valstybei“, –
pažymi teisininkė.

Galite tapti ir tarifų karo auka

Keliose šalyse prekiaujantis verslas turi atkreipti dėmesį ir į komplikuotą muitų klausimą. Tiesa, čia komplikacijų kils tik prekiaujant su trečiosiomis šalimis.

„Jei prekes parduosite vartotojui iš Kinijos ar Jungtinių Valstijų, jums muitų mokėti nereikės, tačiau problemų gali iškilti jų gavėjui. Analogiška tvarka galioja ir vartotojui užsisakius prekių iš trečiųjų šalių – ES rinkoje joms gali būti taikomi iki 50 proc. siekiantys muitai. Kai kurie jų – ES, JAV ir Kinijos kainų karo pasekmė“, – pasakoja G. Skirbutienė.

Didžiausi ES taikomi tarifai – tai antidempingo muitai, skirti iš Kinijos importuojamoms prekėms. Kadangi šios šalies valdžia subsidijuoja gamybą, ES kompensuoja ją taikydama net iki 85 proc. siekiančius mokesčius. Be to, nuo 2021 m. įsigalios ir vadinamieji „AliExpress“ pakeitimai – net tais atvejais, kai užsakymas nesieks 22 Eur, pirkėjas turės mokėti PVM.

„Tais pačiais metais pokyčiai laukia ir ES valstybėse prekiaujančių subjektų. Planuojama, kad nuo 2021 m. nuotolinę prekyba vykdančioms įmonėms nebereikės registruotis PVM mokėtojais skirtingose šalyse.

Užteks taikyti atitinkamų valstybių PVM tarifą, sumokėti jį savo šalies mokesčių administratoriui ir šis perves mokestį kitai valstybei – analogiška tvarka jau taikoma elektroninėms paslaugoms“, – sako
teisininkė.