A. Bailey užsiminė, kad gali būti imtasi tokių priemonių kaip tolesnis palūkanų normos sumažinimas ir kiekybinis švelninimas – tai reiškia, kad bankas pirks vyriausybės obligacijas, tam tikslui spausdindamas naujus pinigus.

„Bankas yra pasirengęs padaryti viską, ką gali, kad paremtų JK namų ūkius ir įmones šiuo ekonominės krizės laikotarpiu ir padėtų kartu įveikti sunkumus“, – teigė jis laikraštyje „The Guardian“ paskelbtame straipsnyje.

„Atsižvelgiant į rizikas, su kurias susiduriame, be abejo, teisinga apsvarstyti kius galimus variantus, tokius kaip palūkanų normos mažinimas iki precedento neturinčio lygio“, – pažymėjo centrinio banko vadovas.

„Tačiau taip pat svarbu, kad labai atidžiai apsvarstytume problemas, kurias galėtų sukelti toks pasirinkimas“, – pridūrė A. Bailey.

Didžiosios Britanijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko didžiausiu tempu nuo 2008 metų pasaulinės finansų krizės.

Anglijos centrinis bankas jau sumažino savo bazinę palūkanų normą iki rekordiškai mažo 0,1 proc. lygio, kad padėtų įveikti artėjantį „ekonominį šoką“, sukeltą koronaviruso pandemijos.

Kiek anksčiau šį mėnesį centrinis bankas prognozavo, kad JK ekonomika šiemet susitrauks 14 proc. dėl COVID-19 ir kol kas nepakeitė prognozės.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pradėjo valstybės remiamų paskolų iki 50 000 svarų (55 700 eurų) smulkioms įmonėms programą bei didelė apimties darbo vietų išsaugojimo programą, pagal kurią vyriausybė iki spalio mėnesio moka didžiąją dalį darbuotojų darbo užmokesčio.

Visgi A. Bailey trečiadienį pažymėjo, kad maždaug viena iš penkių Didžiosios Britanijos bendrovių vis tiek pranešė apie laikiną veiklos sustabdymą, o beveik ketvirtadalio jų apyvarta sumažėjo per pusę.

Tuo tarpu socialinio draudimo išmokos išaugo, o nedarbo lygis šiuo metu, tikėtina, siekia maždaug 10 procentų.

„Niekas negali tiksliai žinoti, kaip baigsis pandemija“, – savo straipsnyje pridūrė A. Bailey.

„Yra priežasčių manyti, kad ekonominė veikla grįš į įprastą vagą greičiau nei daugelio ankstesnių nuosmukių metu, tačiau tai priklausys nuo to, kaip toliau bus švelninamos ribojančiosios priemonės, kiek atsargūs išliks gyventojai ir kokia yra ilgalaikė žala ekonomikai“, – pažymėjo centrinio banko vadovas.