Viso – 2,4 trln. eurų

Naujasis daugiametės finansinės perspektyvos (DFP arba ES biudžeto 2021-2027 m.) pasiūlymas ir Ekonomikos gaivinimo planas buvo laikomi didžiausioje paslaptyje iki trečiadienio, kada Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė jį dėl karantino priemonių ištuštėjusiame Europos Parlamente Briuselyje. Taip U. von der Leyen simboliškai nusilenkė Europos Parlamento ambicijoms daryti didesnę įtaką ES politikai.

„Aš noriu žengti šį drąsų, ryžtingą žingsnį drauge. Europos pozicijos yra unikalios, ji turi galimybę investuoti drauge į bendrą atsigavimą ir gaivinimą, į bendrą ateitį (...). Būtent todėl Europos Komisija šiandien teikia ES ekonomikos gaivinimo priemonių planą, pavadinimu „Kitos kartos ES“. Jo vertė 750 mlrd. eurų. Tai bus papildomas fondas šalia – 1,1 trln. eurų ES biudžeto.

„Kitos kartos ES“, drauge su DFP iš viso turės 1,8 trln. eurų. Dar yra 540 mlrd. eurų apsauginių priemonių biudžetas, dėl kurio sutarė Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Taip mūsų pastangos gaivinti ekonomiką sudarys 2,4 trln. eurų“, – pareiškė europarlamentarams Komisijos vadovė.

Ursula von der Leyen
Foto: Scanpix

Skolinsis, o tada dalins

Dar praėjusią savaitę didžiosios ES šalys Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos ekonomikai gelbėti reikia 500 mlrd. eurų. Europos Komisijos „Kitos kartos ES“ planas – ambicingesnis – net 750 mlrd. eurų, kurių dalis – 500 mlrd. eurų valstybėms narėms bus suteiktos subsidijų pavidalu, o likę 250 mlrd. eurų – paskolomis su minimaliomis palūkanomis.

Juos skirstys Europos Komisija, pagal šalių pateiktus projektus, kurie privalės atitikti tam tikrus reikalavimus (Žaliojo kurso, skaitmenizacijos ar ekonomikos atsparumo didinimo tikslų įgyvendinimą).

„Plano idėja susieti kartu investicijas ir reformas, kurios turi įgalinti paraišką teikiančią valstybę pagerinti socialinę situaciją ir ekonomiką, jos atsparumą. Svarbu, kad valstybė, teikianti paraišką, paaiškintų, kaip tai atitiks Europos Komisijos rekomendacijas bei energetikos ir aplinkosaugos planus ar t.t.“, – antradienį, U. von der Leyen plano pristatymo išvakarėse, Briuselyje akredituotiems žurnalistams neoficialiai kalbėjo aukšto rango Komisijos pareigūnė.

Virginijus Sinkevičius

Pasak BNS kalbinto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuva gali pretenduoti 6,3 mlrd. eurų iš „Kitos kartos ES“ plano, iš jų 3,9 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos.

Lietuvos diplomatai šios informacijos „Delfi“ negalėjo patvirtinti, o Europos Komisija pranešė, kad visų ES valstybių potencialią lėšų dalį planuoja paskelbti ketvirtadienį.

Pačius 750 mlrd. Europos Komisija planuoja pasiskolinti visų ES valstybių vardu, o grąžinti nuo 2027 m. iki 2058 m. didinant visų ES valstybių įmokas į biudžetą, mažinant išmokas tam tikroms sritims (pvz., žemės ūkiui ar Sanglaudai) ir perimant teisę administruoti kai kuriuos mokesčius.

Europos Komisija siūlo praplėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (atneštų 10 mlrd. eurų), pasienio anglies dioksido mokesčio koregavimą (5-14 mlrd. eurų), korporacijų ir skaitmeninių mokesčių (atitinkamai – 10 mlrd. eurų ir 1,3 mlrd. eurų kasmet) perdavimą Briuseliui.

„Pateiktas Europos Komisijos pasiūlymas – lauktas ir labai svarbus žingsnis, siekiant sklandaus atsigavimo ir augimo ilguoju laikotarpiu. Labai svarbu, kad suteikiama galimybė Gaivinimo instrumentu pasinaudoti visoms valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes.

Ko Lietuva ir siekė“, – „Delfi“ komentavo Lietuvos nuolatinė atstovė ES Jovita Neliupšienė.

„Delfi“ gauti darbiniai Komisijos dokumentai rodo, kad Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų. Tai ženkliai daugiau nei latviams ir estams, bet 10 kartų mažiau nei Lenkijai. Pasak diplomatų, šie skaičiai nėra galutiniai ir daug kas spręsis derybose, tikėtina, kad paskolų dalis didės subsidijų sąskaita.

„Tai vudu ekonomika“

Dauguma Europos Parlamento narių, kurie gegužės mėnesį priėmė rezoliuciją, kad ES ekonomikos gaivinimui reiktų skirti 2 trln. eurų, trečiadienį sveikino Komisijos ambicijas. Tiesa, buvo ir kitokių nuomonių.

„Jūs švaistote pinigais, tarsi nebūtų rytojaus (...) Tai vudu ekonomika“, – pareiškė europarlamentas Jörgas Meuthenas iš kraštutinių dešinių frakcijos „Identitetas ir demokratija“.

„Jūs švaistote pinigais, tarsi nebūtų rytojaus (...) Tai vudu ekonomika.“
europarlamentas Jörgas Meuthenas

Jis taip pat paragino Austrijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir kitų šalių vyriausybėms užkirsti kelią „šiai beprotybei“.

Pastarosios keturios šalys, dar vadinamos „taupiuoju ketvertu“, ypač kritiškai pasisakė dėl praėjusios savaitės Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymo bei pažymėjo, negali būti jokio „skolos bendrinimo“, nes jis leistų prasčiau finansinės drausmės besilaikančioms ir silpnesnėms ES ekonomikoms nesąžiningai naudotis pigesniu skolinimusi stipresnių ES narių sąskaita. Be to, kai kurios projekcijos rodo, kad ir ne tokios turtingos valstybės ES rytuose gan gerai susitvarkė su koronakrize, todėl gali tapti donorais gelbėjant Europos pietus.

Sudėtinga patvirtinimo procedūra

Kiti europarlamentarai taip pat atkreipė dėmesį, kad Komisijos žodžiai gražūs, bet paskutinį žodį turi tarti ES valstybės. Būtent, Europos Komisijos planui turi pritarti visos 27 valstybės narės vienbalsiai. Tada dar jam turi pritarti Europos Parlamentas, o tada jį ratifikuoti visų šalių-narių parlamentai.

„Norint turėti savų išteklių, šį sprendimą turi ratifikuoti visų šalių nacionaliniai parlamentai. Tai užtruks. Mūsų tikslas – 2021 m. sausio 1 d.“, – neoficialiai kalbėjo aukšto rango kitas Komisijos
pareigūnas antradienį.

Visi pamiršo ES biudžetą?

„Kitos kartos ES“ planas visiškai užgožė ES biudžeto pasiūlymą, bent jau taip, regis, Europos Komisija norėjo, kad atsitiktų. U. von der Leyen Europos Parlamente paminėjo tik, kad DFP bus
1,1 trln. eurų. Taip pat aišku, kad „Kitos kartos ES“ bus labai smarkiai susietas su tam tikromis ES biudžeto programomis.

Eurai
Foto: Scanpix

Anksčiau Europos Komisijos pareigūnai neoficialiai teigė, kad naujasis DFP projektas beveik nesiskiria nuo Europos Tarybos vadovo Charles'io Michelio vasarį pateikto pasiūlymo.

„Artimiausiomis dienomis bus paskelbti ir atskirų sričių reglamentai, o taip pat ir konkretūs skaičiai, kurie tikėkimės, kad atitiks Lietuvos poreikius. Reikia tikėtis, kad iš krizės išplauks visa
ES vienu laivu, o ne rizikuos plaukti skirtingomis valtelėmis“, – teigė ambasadorės J. Neliupšienė.

Vasario mėnesį įvyko Europos vadovų taryba, kurioje nebuvo pasiekta susitarimo dėl DFP, nes tam pačiam „taupiajam ketvertui“ užkliuvo, jog Ch. Michelio pasiūlyme numatoma, kad biudžetas bus 1,074 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (1,087 trln. eurų).

Šios šalys, kurios vienos daugiausiai sumoka į ES biudžetą, siekė, kad DFP būtų 1 proc.. Anksčiau Europos Komisija siūlė dar didesnį DFP – 1,11 proc. (1,135 trln. eurų), o Europos Parlamentas
– net 1,3 proc.

Lietuva pasisako už didesnį ES biudžetą, bet irgi turėjo daug priekaištų Ch. Michelio pasiūlymui. Mat pagal jį ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėjo apie 1,5 mlrd. eurų. Kita vertus, ir pagal tokį pasiūlymą Lietuvai buvo numatyta apie 11 mlrd. eurų ES paramos.

Dabar gi ši suma turėtų augti, žinoma, jei 27 ES valstybėms pavyks sutarti dėl Europos Komisijos pasiūlymo. Planuojama, kad vasarą Briuselyje įvyks ne viena Europos vadovų taryba,
kur laukia grumtynės iki paryčių.

„Komisijos pasiūlymas – kelio pradžia, dėl visko turės susitarti šalys-narės. Tik šį kartą krizė. Priemonių ir finansų reikia dabar, todėl kelias link susitarimo yra ne pasivaikščiojimas, o sprintas. Tokiu greičiu reikės priiminėti sprendimus“, – kalbėjo ambasadorė J. Neliupšienė.