Saugo nuo infliacijos
Jei pinigai kaupiami investiciniuose fonduose, jie nuo infliacijos apsaugomi ir net neša pelną. Taigi 100 litų vertė po metų pakyla iki 103 litų“, - aiškino F.Dirginčius.
Lietuvos vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys įspėjo, jog kalbos apie tai, kad atsidarius taupomąją sąskaitą palūkanos didėja ir leidžia kaupti lėšas, – nėra visiškai teisingos. „Taupomosios sąskaitos palūkanos paprastai būna infliacijos dydžio. Tad iš tikrųjų atsidarę taupomąją sąskaitą žmonės tik apsisaugo nuo infliacijos, bet nesukaupia lėšų“, - paaiškino pašnekovas.
Neapsisprendžiantiems, ką daryti su pinigais, V.Poderys siūlė dalį jų laikyti bankuose, o dalį – investiciniuose fonduose. F.Dirginčius pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai apskritai dar nelabai moka taupyti. „Dabar Lietuvoje labiau populiarinama vartojimo kultūra, paskolų ėmimas, o ne taupymas“, - teigė pašnekovas.
Su juo nesutiko bendrovės „Hansa investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius, manantis, kad dabar, kai žmonės pradėjo daugiau uždirbti, jie vis dažniau pinigus investuoja ir į įvairius kaupiamuosius fondus.
Aritmetika paprasta
Investicinius fondus pasirinkę žmonės gali spręsti, kur investuoti didesnę pinigų dalį - į akcijas ar obligacijas.
Pirmasis variantas siūlomas jaunesniems asmenims. Tokia investicija greitų pajamų neduos, tačiau pelnas bus didesnis. Investicijų į akcijas rizikos faktorius yra tas, kad jų vertė smarkiai svyruoja. Tiems, kas bijo rizikos, siūloma investuoti į obligacijas, tačiau jų pelningumas – mažesnis.
A.Maždžierius sakė, kad sprendžiantiems, kokią pinigų dalį investuoti į akcijas, o kokią į obligacijas reikia atsižvelgti į savo amžių. Procentą galima paskaičiuoti pagal paprastą formulę: iš 100 reikia atimti savo amžių. Gautas rezultatas parodytų, kokią dalį sumos reikėtų investuoti į akcijas.
Šiuo metu populiariausias kaupimo būdas Lietuvoje – pensijų fondai. Nors jauni žmonės neskuba pinigų kaupti pensijų fonduose, siūloma nelaukti vyresnio amžiaus ir tokiu būdu taupyti pradėti kuo anksčiau. Tik taip bus galima tikėtis daugiau naudos, neįnešant didelių sumų. Anot A.Maždžieriaus, pinigų kaupimas pensijų fonduose yra mažiausiai rizikingas.
V.Poderys teigė, kad pinigus naudingiau investuoti ne į bankų populiarinamą antrosios pakopos pensijų fondą, į kurį galima pervesti dalį „Sodros“ pinigų, bet į trečiosios pakopos. Pastarasis pensijų fondas leidžia žmonėms papildomai užsidirbti.
Bankrotai nebebaugina
„Finansinėse institucijose rizika neišvengiama“, - sakė Indėlių draudimo fondo direktorius Raimundas Žilinskas. Tačiau jo teigimu, žmonės jau pradeda atsigauti po pastarąjį dešimtmetį Lietuvą šiurpinusių bankų bankrotų ir vis dažniau savo santaupas laiko ne namuose. Kasmet indėlių bankuose padaugėja iki 20 proc.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės vėl ėmė pasitikėti bankais, – draudžiamieji indėliai. Didžiausia apdraudžiama suma siekia 50 tūkst. litų. Jei bankas bankrutuotų, iki 10 tūkst. litų indėlį jame turėję žmonės atgautų visą sumą. 10 – 50 tūkst. indėlis būtų kompensuojamas 90 procentų.
Nuo 2008 metų pradžios Lietuvoje įsigalios ES direktyva, kurioje numatyta, kad didžiausias draudžiamas indėlis gali siekti iki 20 tūkst. eurų.
Tačiau draudžiami tik oficialia Europos Sąjungos valiuta bei JAV doleriais padėti indėliai. Pavyzdžiui, jei žmogus padės į banką pinigus Kanados doleriais, bankroto atveju jis galės reikšti tik kreditorinius reikalavimus.
Draudimo išmokos bankų klientams būtų išmokėtos iš sukaupto indėlių draudimo fondo. Lietuvos gyventojams jau teko pasinaudoti tokia galimybe: 1997-aisiais bankrutavus „Tauro“ ir 1999 metais „Litimpeks“ bankams. „Tačiau dabar sukurta kur kas palankesnė įstatyminė bazė nei buvo tuomet, ir žmonės atgautų daugiau pinigų“, - sakė R.Žilinskas.
Indėlių draudimo fondo sukauptos lėšos buvo panaudotos ir pernai. Bankrutavus smulkiai finansų maklerių įmonei, jos klientams buvo išmokėta beveik 200 tūkst. litų.
„Ši įmonė bankrutavo, nes makleriai klientų pinigais manipuliavo ne tik jų pačių pageidavimu, bet ir savo nuožiūra. Tačiau žmonės nenukentėjo, nes jų investicijos buvo apdraustos“, - teigė R.Žilinskas.
Teks gailėtis?
„Visame pasaulyje galioja praktika, jog iš banko indėlių žmonės turtų nesusikraus. Tačiau viena aišku, jog sukaupti pinigai nepateks į rankas vagims, kurie įsisuka į žmonių butus“, - tvirtino Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas.
Tačiau, R.Žilinsko teigimu, prieš iš kojinės ištraukdami pinigus žmonės turėtų gerai pasvarstyti, kur juos saugiai laikyti ar investuoti.
„Kaupiamieji – pensijų, gyvybės draudimo – fondai nėra draudžiami. Nors bankai siūlo taip kaupti pinigus, patys jais manipuliuoti negali. Žinoma, yra įvairių fondų. Tačiau žmonės turėtų gerai įvertinti rizikos faktorių. Tada užteks ne tik šampanui, bet ir ikrams“, - patarė R.Žilinskas.
Jam pritarė ir K.Ramonas, teigdamas, jog tiks pats žmogus gali nuspręsti, kaip jam elgtis su savo pinigais. Tačiau kiekvienu atveju egzistuoja rizika.
Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius prisipažino niekada negalėsiantis prisiekti, jog Lietuvoje veikiantys bankai, kredito unijos ar įvairūs investiciniai fondai garantuotai išvengs bankroto. K.Ramono žodžiais, mūsų šalis yra maža, rinka atvira, tad finansinių įstaigų veiklai įtakos gali turėti įvairūs reiškiniai.
