Apie tai „Delfi“ papasakojo trąšomis prekiaujančios įmonės „Belor“ vadovė Inga Kunigiškienė ir finansų direktorius Evaldas Janušauskas.

„Norime viešinti „Arvi“ grupės kreditorių ignoravimą, apsaugoti potencialius naujus „Arvi“ grupės kreditorius bei skaidrinti bendrą Lietuvos ekonominę ir teisinę aplinką“, – sakė jis.

„Belor“ iš „Arvi“ jau 3,5 metų bando atgauti 7 mln. eurų pagal vekselį, kurį asmeniškai yra pasirašęs V. Kučinskas.

„Galimybės atgauti skolą išaugo, kai 2020 metų balandžio 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino „Arvi ir ko“ antrinių įmonių („Arvi kalakutai KŪB“, „Lietuvos cukrus“ ir „Rietavo veterinarinė sanitarija“) pardavimo susijusioms Kipro įmonėms sandorius – t. y. šių įmonių akcijos grįžo „Arvi ir ko“ nuosavybėn ir galėtų būti parduodamos iš varžytinių kreditorių skoloms dengti.

Kita vertus, „Arvi ir ko“ nevykdo teismo sprendimo ir neregistruoja savo vardu šių trijų įmonių nuosavybės“, – sakė E. Janušauskas.

„Arvi ir ko“ vadovas Vytautas Freimantas į „Delfi“ pasiteiravimą, kodėl nesumoka skolų „Belor“, kol kas neatsakė.

Nekilnojamasis turtas

„Arvi“ kreditoriams pareikalavus, Lietuvos apeliacinis teismas yra areštavęs J. Kučinskui priklausančius 0,24 hektaro sklypą ir 233,74 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą Vilniaus Birutės g.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas taip pat turi dvi – 42,79 kv. m ir 9,95 kv. m – terasas. 2018 metais baigtas statyti namas, pagal masinį vertinimą, vertas 674 tūkst. eurų. O sklypas vertinimas 365 tūkst. eurų.

Justas Kučinskas

Taip pat J. Kučinskui apribota disponavimo teisė butu sostinės Arklių g. Trijų kambarių (136,13 kv. m ploto) buto vidutinė rinkos vertė – 165 tūkst. eurų. Tiesa, ji nustatyta 2013 metais ir masiniu vertinimu.

Šokių studiją valdantis J. Kučinskas nebuvo linkęs kalbėti apie šiuos faktus. „Mano komentaras nepadės“, – „Delfi“ sakė jis.

Gedimino pr.
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Teismas dar yra areštavęs pirmosios V. Kučinsko sutuoktinės Rimgailės Malinės butus Gedimino pr. Vienas butas yra 3 kambarių, 155,05 kv. m ploto, ir vertas 254 tūkst. eurų. Antrasis butas yra 1 kambario, 46,02 kv. m, ir vertas 110 tūkst. eurų.

Teismo sprendimu areštuotas antrosios V. Kučinsko sutuoktinės namas su sklypu Marijampolėje.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,5720 ha sklype stovi 2015 metais baigtas 1 aukšto, 6 kambarių ir 429,62 kv. m ploto namas su rūsiu (102,36 kv. m) ir garažu (51,11 kv. m). Pastatas vertinamas 111 tūkst. eurų.

E. Janušauskas sakė, kad susijusių asmenų turto areštas, visų pirma, reikalingas ir būtinas tam, kad turtas nebūtų paslėptas.

„Taip, kaip buvo padaryta parduodant „Arvi ir ko“ įmones susijusioms Kipro bendrovėms. Taip pat – kad būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus“, – pridūrė jis.

Ilgas ginčas

„Belor“ ir „Arvi“ ginčas prasidėjo 2016 metais, kai „Arvi ir ko“ kartu su V. Kučinsku (asmeniškai pasirašius) išdavė 7 mln. eurų vekselį „Belor“ naudai – įsipareigota šią sumą sumokėti po 3 mėnesių, t. y. 2016 metų balandžio 6 dieną.

„Kadangi skola suėjus terminui nesumokėta, notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas pagal šį vekselį“, – pasakojo „Belor“ finansų direktorius E. Janušauskas.

Jis tvirtino, kad, užuot atsiskaičiusi pagal vekselį, įmonių grupė „Arvi“ kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą ir norėjo pati prisiteisti 4,8 mln. eurų iš „Belor“.

„Tam, kad nereiktų mokėti skolų, – „žalos“ ieškinys prieš „Belor“ buvo tiesiog pateiktas, nesistengiant jo pagrįsti, bet siekiant psichologiškai paveikti (taip pat pritaikant „Belor“ sąskaitoms areštus).

„Žala“ suprantama kaip neva „Arvi“ grupės patirti nuostoliai dėl „Belor“ užsakymų, kurie buvo tiesiog sufabrikuoti. Vėliau jau „Belor“ padavė priešieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl realios skolos priteisimo.

Vilniaus komercinio arbitražo teisme vyko abiejų ieškinių nuodugnus nagrinėjimas – įvertinęs abiejų pusių pateiktus įrodymus, teismas nusprendė netenkinti „Arvi“ ieškinio „Belor“ ir tenkino „Belor“ ieškinį prieš „Arvi Fertis“, – pasakojo E. Janušauskas.

„Belor“ priteista 3,5 mln. eurų.

„Vilniaus komercinio arbitražo teismo priteista suma „Belor“ tapo privaloma mokėti jau 2017 metų gruodžio 19 dieną, tačiau „Arvi Fertis“ visais įmanomais būdais vengė tai daryti – nuo 2018 metų pradžios iki 2019 metų vidurio siekė išsikelti restruktūrizavimo bylą.

Procesas baigėsi tuo, jog „Belor“ iniciatyva „Arvi Fertis“ buvo pripažinta bankrutavusia, nes įsipareigojimai kreditoriams vis tiek nebuvo vykdomi, o restruktūrizavimo procesas reikalingas tik tam, kad vilkintų laiką ir turėtų kiek įmanoma ilgiau apsaugą nuo kreditorių“, – sakė E. Janušauskas.

Jis dar paaiškino šio komercinio ginčo esmę – „Belor“ avansu mokėjo už žaliavas trąšoms gaminti, tačiau trąšų negavo.

„Pinigai „Arvi“ grupėje buvo iššvaistyti įvairiems (daugiausia – asmeniniams) poreikiams“, – sakė E. Janušauskas.

Papildomi milijonai

„Belor“ taip pat yra įsigijusi papildomą 5,7 mln. eurų kreditorinį reikalavimą iš Vitos Skrynskos įmonės „Akvua“.

„Sandorio sumos negaliu atskleisti, – sakė E. Janušauskas. – „Akvua“ atstovauja Ukrainos piliečiui, kuris buvo sudaręs investavimo sutartis su „Arvi ir ko“ bei „Arvi Fertis“ ir už 49 proc. „Arvi Fertis“ akcijų sumokėjo 5,6 mln. eurų.

Šie pinigai iš Ukrainos investuotojo buvo tiesiog pavogti, t. y. paimti avansu, bet „Arvi Fertis“ akcijos neparduotos, nes įkeistos SEB ir „Swedbank“, o vėliau areštuotos kreditorių. Ukrainos investuotojas, praradęs viltį susigrąžinti investuotas lėšas, savo reikalavimą perleido mums.“

„Belor“ atstovas teigė, kad Vilniaus apygardos teismas abu – 3,5 mln. ir 5,7 mln. eurų – reikalavimus yra patvirtinęs.

„3,5 mln. eurų reikalavimas jau patvirtintas ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Nutartys skirtingos, nes reikalavimai buvo nagrinėjami teismo posėdžiuose atskirai“, – pridūrė jis.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „Belor“ akcininkai yra I. Kunigiškienė ir Vokietijoje registruota „Belor Eurofert GmbH“, priklausanti Raineriui Krausui.

Įmonės Kipre

„Arvi ir ko“ akcininkai yra Šarūnė Liutkevičienė, Rima Urbaitienė, Martynas Urbaitis, Ramūnas Malinauskas ir įmonė „Vyrja“, kurią valdo R. Malinė, J. Kučinskas ir V. Kučinskas.

2014 metais skelbta, kad R. Malinė ir V. Kučinskas skiriasi.

E. Janušauskas „Delfi“ sakė, kad „Arvi“ įmonių grupės struktūrą galima padalyti į du etapus – iki ir po 2016 metų kovo.

„Arvi“ įmonių grupė, žinodama apie savo įsipareigojimus kreditoriams ir, tikėtina, planuodama jų nevykdyti, pradėjo slėpti vertingą turtą susijusiose Kipro įmonėse“, – sakė jis.

„2015 metų lapkritį „pardavė“ (tiksliau, padovanojo) įmones „Arvi kalakutai KŪB“ ir „Marijampolės pašarai KŪB“ Kipro įmonei „Alvator Management Limited“. Kipro įmonė priklauso tiems patiems „Arvi“ grupės akcininkams, buvo įkurta 2015 metų rugsėjį, t. y. likus dviem mėnesiams iki sandorio su 1 tūkst. eurų kapitalu.

Kipro įmonė už gautas „Arvi“ įmones neatsiskaitė, tiksliau, imitavo atsiskaitymą įvairių tarpusavio reikalavimų įskaitymu.

2016 metų spalį „pardavė“ (tiksliau, padovanojo) bendrovių „Lietuvos cukrus“ ir „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas Kipro įmonėms „Hofenberg Limited“ ir „IBI Innovative Bio Industries Ltd“. Kaip ir prieš tai buvusiu atveju, Kipro įmonės priklauso tiems patiems „Arvi“ grupės akcininkams, įkurtos keletą mėnesių iki sandorių su 1 tūkst. eurų kapitalu.

Įprastai „Arvi“ įmonių grupė paviešindavo turto pardavimą Registrų centre po pusmečio, kad kreditoriai nesiimtų skubių veiksmų“, – pasakojo E. Janušauskas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 metų balandžio 9 dieną „Arvi“ kreditorių pastangomis panaikino šiuos turto pardavimo sandorius.

„Su „Arvi“ grupės įmonėmis bylinėjamės nuo 2016 metų gruodžio. Per šį laikotarpį supratome, jog „Arvi“ grupė ignoruoja kreditorių interesus, visokeriopai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat nevykdo įsiteisėjusių teismo nutarčių.

Galime pagrįstai teigti, kad „Arvi“ grupės veikla atitinka finansinės piramidės principus – įsipareigojimai kreditoriams apgaule nevykdomi, neparankūs kreditoriai keičiami naujais, o šiems įsipareigojimai taip pat nevykdomi“, – apibendrino E. Janušauskas.