Ragina pasirašyti kolektyvinę sutartį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje sako, kad šiuo metu vyksta daug svarbių diskusijų, tačiau labai svarbu, kad į pateiktus pasiūlymus būtų atsižvelgta, o darbdaviai nebijotų prisiimti atsakomybės.

„Praėjusią savaitę turėjome namažai diskusijų, buvome susitikę su prezidento patarėjais, valdyba ir klausėme daugybės klausimų, nes norėjome išsiaiškinti visus ir prieš. Turiu atvirai pasakyti, kad ir tarp mūsų buvo įvairių nuomonių. Didžioji dalis valdybos teikė prioritetą NPD didinimui, nes, mūsų manymu, tai paliestų tuos, kuriems labiausiai reikia paramos.

Dėl GPM mažinimo buvo daug abejonių, nes mes nematome bendro vaizdo, sunku įvertinti, kokia dabar yra ekonominė padėtis, kokia yra kaina viso finansinio plano, kiek pasiskolinome, kokia savivaldybių padėtis – šie klausimai nebuvo atsakyti. Priėmėme sprendimą, kad norėtume sužinoti viską. Norėtume pamatyti finansinius rodiklius, tada žinotume, ką daryti su Gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat valdyba pasisakė, kad šis klausimas negali būti svarstytinas vienas, o turi paraleliai eiti su klausimu dėl didesnių progresinių mokesčių visoms didelėms pajamoms“, – laidoje sako I.Ruginienė.

Inga Ruginienė

Paklausus, kas iš tiesų labiau įpareigotų darbdavius laikytis pažadų, pašnekovė tikina, kad geriausai tai padarytų būtent kolektyvinė sutartis, tačiau jų darbdaviai labai vengia ir pasirašyti nenori.

„Tikrai yra būdų, tai mes ir siūlėme. Pirmiausia, vienintelis dokumentas, turintis teisinį pagrindą, yra kolektyvinė sutartis. Tai mes ne vieną kartą siūlėme darbdaviams, mūsų yra pagrindinis siekis pasirašyti toko tipo sutartis, tačiau ir dabar matome nenorą iš darbdavių pusės pasirašyti tokią sutartį nes darbdaviai supranta, kad jie rimtai įsipareigoja. Tokiose sutartyse galima sutarti dėl daugybės dalykų, ne tik dėl atlyginimų, bet ir darbo laiko, darbų saugos – visą eilę darbo sąlygų gerinimo. Suprantame, kad eilinį kartą į memorandumą pasiūlėme įrašyti griežtesnes sąlygas ar griežtesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, nemažinti darbo užmokesčio, bet išgirdome neigiamą atsakymą, bet tai jau buvo ir aišku“, – sako pašnekovė.

Pirmiausia, vienintelis dokumentas, turintis teisinį pagrindą, yra kolektyvinė sutartis. Tai mes ne vieną kartą siūlėme darbdaviams, mūsų yra pagrindinis siekis pasirašyti toko tipo sutartis, tačiau ir dabar matome nenorą iš darbdavių pusės pasirašyti tokią sutartį nes darbdaviai supranta, kad jie rimtai įsipareigoja.
I.Ruginienė

Anot jos, šiuo metu labiausiai trūksta bendro sutarimo ir diskusijos.

„Tai buvo labiau dėl darbdavių apsisprendimo. Kaip ir mūsų praktika rodo, darbdaviai dažniausiai deda parašą ant dokumentų, kurie niekaip jų neįpareigoja, tai įvyko ir dabar. Jeigu mes pasiūlome dokumentą, kuris yra teisiškai pagrįstas, su rimtais įsipareigojimais, tuomet darbdavių, kurie norėtų pasirašyti, yra lygiai nulis“, – pridūrė ji.

Mėgsta apeiti taisykles

Tiesa, prakalbus apie didžiausias darbuotojų problemas, I.Ruginienė būtent ir įvardijo taisykles, kurias kartais mėgsta apeiti darbdaviai.

„Didžiausia darbuotojų problema yra ta, kad dabar darbdaviai stengiasi atsikratyti darbuotojais ir darbo balastu. Nemažai darbuotojų netenka darbo, kitai daliai mažėja atlyginimai, darbdaviai puikiai žino, kaip tai apeiti. Dažniausiai mažina priedus, trumpina darbo laiką, o tai yra pagrindiniai skauduliai, su kuriais susiduria darbuotojai.
I.Ruginienė

„Didžiausia darbuotojų problema yra ta, kad dabar darbdaviai stengiasi atsikratyti darbuotojais ir darbo balastu. Nemažai darbuotojų netenka darbo, kitai daliai mažėja atlyginimai, darbdaviai puikiai žino, kaip tai apeiti. Dažniausiai mažina priedus, trumpina darbo laiką, o tai yra pagrindiniai skauduliai, su kuriais susiduria darbuotojai. Mes sakome, kad suprantame, jog dabar yra tikrai sunkus laikas, todėl reikia susėsti ir kalbėtis, pasiūlyti tam tikrus kompensacijos mechanizmus ir laikotarpį, kai naujos nuostatos galiotų, bet matome nenorą įsipareigoti. Tas jausmas toks stiprus, kad, matyt, ateityje mes susidursime su didesniais sunkumas, pasirašant tokio lygio sutartis“, – sako I.Ruginienė.

Paklausus, kaip vertina pokarantininį planą, pašnekovė tikino, kad tokia pagalba yra tikslinga.

„Mes nuosekliai laikomės pozicijos, kad svarbu sutarimas, visos pusės turi prisiimti vienodus įsipareigojimus: darbdaviai, darbuotojai ir valstybė. Valstybė padarė pirmus žingsnius ir tikrai sveikintina, aptarė, diskutuoja, galvoja, kaip padėti darbdaviams ir verslams. Vienas iš pasiūlymų, kurį, matyt, reiks taisyti – kompensacija už prastovas pokarantininiu laikotarpiu. Mes džiaugiamės, kad Vyriausybė supranta, kad po karantino negalima tiesiog verslų palikti likimo valioje, reikia jiems padėti, bet pamatėme tokį dalyką, kad darbuotojai, kurie grįžta iš nedarbingumo, ir norėtų darbdavys jiems paskelbti prastovą, lyg ir jie nepatenka į kompensacijų sąrašą. Tokius dalykus reikia taisyti, tą pagalbą reikia kuo tkslingiau nukreipti, manau, tai yra ateities diskusija“, – sako I.Ruginienė.

Kai kurie žmonės pasitenkina išmokomis

Tiesa, šiuo metu neguodžia piktnaudžiavimo atvejai, kai vis dar iškyla grėsmė, jog kai kuriems žmonėms, kuriems nereikalingas didesnis atlyginimas, paprasčiausiai užteks to, ką jis gauna iš išmokų bei kompansacijų.

„Visada bus piktnaudžiavimo atvejų, bet šios išmokos siekiame ir mes, nes matėme, kad nemažai žmonių tiesiog prarandą darbą ir neturi sukaupto stažo nedarbo išmokai gauti. Buvo du variantai – arba juos palikti likimo valioje be jokių pajamų, ar juos palaikyti dar ant tos bangos, suteikti galimybę išgyventi. Buvo pasirinktas antras kelias, manome, kad žmonėms, kuriems dabar sunkiausia, ta pagalba yra reikalinga“, – sako pašnėkovė.

Darbuotojai verčiami dirbti net prastovose

Anot I.Ruginienės, taip pat labai neramina situacijos, kai darbuotojai yra verčiami dirbti net ir tuomet, kai jie yra prastovose.

Matome piktnaudiavimo atvejus, kad darbdaviai linkę naudotis tokia karantino suteikta galimybę ir veržia diržus darbuotojų sąskaita.
I.Ruginienė

„Tikrai yra ir tikrai pasitaiko. Ypač piktnaudžiaujama yra tuomet, kai yra paskelbta dalinė prastova, tuomet labai sunku susekti, ar žmogus dirba tą reikiamą valandų skaičių, ar dirba visą dieną. Bet turėjome tokius signalus, kad dirbo net ir tie žmonės, kuriems buvo paskelbta pilna prastova. Tie signalai signalizuojami Valstybinei darbo inspekcijai, kuri prašo kiekvieno kreiptis ir skųstis, nes patys inspektoriai negali patikrinti įmonės, kol neturi realaus skundo, o darbuotojai yra linkę nutylėti tokias problemas.

Kalbame daugiau apie gamybą, pramonę, bet šiandien manęs daug kas klausia, kur pažeidimų daugiau, kokiame sektoriue, bet sunku pasakyti, nes yra labai platus sektorių skaičius. Keista, bet žmonės rašo ir klausia labai dažnai iš tokių įmonių, kurios realiai didelių nuostolių nepatyrė.

Matome piktnaudiavimo atvejus, kad darbdaviai linkę naudotis tokia karantino suteikta galimybę ir veržia diržus darbuotojų sąskaita“, – kalbėjo ji.