Vyriausybės nutarime numatyta, kad viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietoms, lošimo namams (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonams veiklą bus leista vykdyti nuo 8 iki 23 valandos.

Darbo laiko ribojimas bus netaikomas, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse; kai jis teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose; lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

LVRA prezidentė palankiai vertina šį sprendimą ir svarsto, kad restoranams būtų galima dirbti dar ilgiau – iki vidurnakčio.

„Labai norime laiko pailginimo, nes dabar 22 val. vasarą atrodo keistai, ir norisi, kad restoranai dirbtų ilgiau. Darbuotojų būtų galima daugiau išsikviesti iš prastovų ir grafikus sudaryti visai vasarai.

Be abejonės, labai aktualu, kad dirbtų iki 23 val. ar iki vidurnakčio. Restoranai nelabai ilgiau ir dirbdavo. Kadangi lauko terasos dirba taip pat iki vidurnakčio, todėl manome, kad visiškai logiška būtų leisti (restoranams – aut. past.) iki 24 val., o restoranai dirbtų pagal savo kategoriją ir stilių – vieni iki 23, kiti – iki 24 val.“, – komentavo E. Šiškauskienė.

Anot jos, dėl laiko kaitaliojimo verslui itin sudėtinga prisitaikyti. „Kavinių tinklai klausia, o kodėl ne nuo 7 val. ryto leidžiama dirbti, o tik nuo 8 val. Juk žmonės anksti eina į gatves, nori rytinės kavos. Keistas ribojimas, nes kas atsitiks anksčiau atsidarius? Arba ką pakeis ta viena ar dvi valandos vakare?“ – pažymi pašnekovė.

E. Šiškauskienė sako suprantanti Sveikatos apsaugos ministerijos nerimą, kad neatsidarytų naktiniai barai, bet tikina, kad restoranai, dirbantys iki vidurnakčio, niekada nepavirs naktiniu baru.

Lietuvoje praeitą savaitę įsigaliojo leidimas visiškai atsidaryti restoranams, barams ir kitoms viešojo maitinimo vietoms, t. y. teikti paslaugos ne tik lauko kavinėse, bet ir viduje. Iki šiol viešojo maitinimo įstaigos galėjo veikti nuo 8 iki 22 valandos.

Šis ribojimas buvo netaikomas, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais ir kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse.

Evalda Šiškauskienė

LVRA prezidentė pasakoja, kad per savaitę jaučiamas verslų atsigavimas – po truputį didėja apyvartos – apie 30–40 proc.

„Be abejo, neverta tikėtis, kad (restoranai ir kavinės – aut. past.) atsigaus pilnai, nes visi dirba po 50 proc. ploto, apimčių ir darbuotojų dėl atstumo išlaikymo“, – pažymi ji.

Praėjusią savaitę taip pat atsisakyta reikalavimo skirti 10 kvadratinių metrų ploto vienam lankytojui. Anot E. Šiškauskienės, tai buvo lemiamas pats svarbiausias sprendimas restoranams ir kavinėms.

„Dabar galima bent jau 50 proc. lankytojų užsipildyti. Žmonės vis tiek atsargūs, laikosi taisyklių. Gal vakare būna šiek tiek sudėtingiau, kai daugiau jaunimo, bet visi labai geranoriški. Manau, kad žmogus turi prisiimti atsakomybę, tad bausčiau ne restorano savininkus, o asmenį, kuris pažeidžia taisykles, nes visi puikiai žino atstumus, kad reikia ateiti su kauke, o vėliau galima ją nusiimti, reikalinga rankų dezinfekcija“, – komentuoja ji.

Delfi primena, kad viešojo maitinimo įstaigoms lieka bazinis reikalavimas tarp staliukų išlaikyti ne mažiau kaip 2 metrų atstumą. Jei tarp staliukų įrengtos specialios pertvaros, atstumas tarp lankytojų turi būti ne mažiau kaip metras. Tik primenu, jog jau anksčiau nustatyta, kad prie vieno staliuko gali sėdėti iki 5 asmenų. Vienos šeimos narių skaičius nėra ribojamas.