Dėl pasaulį sukrėtusio koronaviruso protrūkio ES kilo didžiausia visų laikų recesija. U. von der Leyen pristatomu paketu siekiama tiekti pagalbą labiausiai paveiktoms valstybėms.
Europoje COVID-19 liga pražudė mažiausiai 172 tūkst. žmonių ir visiškai sustabdė ekonomiką, verslams tik dabar po truputį atnaujinant savo veiklą. Pirmosios nuo COVID-19 protrūkio itin nukentėjusios šalys – Ispanija ir Italija, – be viso kito, dar ir yra slegiamos sunkios skolų naštos, todėl neturi tokių išteklių, kokiais disponuoja Vokietija, kad galėtų atkurti savo ekonomiką.
Pagal planą, kurį patvirtino Vokietija bei Prancūzija, EK žada imti paskolas kapitalo rinkose ir surinktas lėšas paskirstyti per ES biudžetą. Iš viso planuojama surinkti 500 mlrd. eurų dydžio paramą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę smarkiai nustebino tarptautinę bendruomenę patvirtindama planą, nors anksčiau Berlynas griežtai nepritarė bendro ES šalių skolinimosi idėjai.
Tačiau vadinamasis taupiųjų šalių ketvertukas nepritaria Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos gelbėjimo planui ir siūlo jam alternatyvą. Austrija, Švedija, Danija ir Nyderlandai griežtai nesutinka su išmokų valstybėms mokėjimu ir siūlo šalims verčiau teikti paskolas, kad sumažintų grėsmes savo mokesčių mokėtojams.
Šios valstybės Pietų Europos šalis kaltina per daug išlaidaujant ir skolinantis, užuot pradėjus fiskalines reformas.
