Protingiausiai pasielgė tie, kurie atleido darbuotojus
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Nijolė Uinskienė „Delfi“ pasakoja, kad karantino metu smulkusis verslas atleido tik 1 proc. darbuotojų, o daugiausiai esą atleido stambios įmonės. Anot jos, protingiausiai pasielgė tie darbdaviai, kurie atleido darbuotojus, o šie išėjo į Užimtumo tarnybą. Tuomet, kai verslas atsigaus, įmonės esą galės darbuotojus priimti atgal.
„Jei neturi apyvartos, natūraliai pusė žmonių eina į Užimtumo tarnybą. Tai gerai, jei dar su žmonėmis susitari, o jei įmonė neturi, už ką mokėti. Vietoje 10 žmonių uždirba tik penki, ir jie gali uždirbti tik minimumus. Tai tie penki supranta, kad geriau eiti į Užimtumo tarnybą ir gauti kažkokį finansavimą“, – sako N. Uinskienė.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė tikina, kad itin mažai įmonių iš skirtingų sričių pasinaudojo subsidija dėl darbuotojų prastovų. Tačiau iš šios paramos įmonės esą negavo jokios naudos.
„Smulkusis verslas patikėjo premjero žodžiais laikyti darbuotojus, nes neva gaus kompensacijas. Ką mes turime? Niekas nepasitvirtino. Smulkus verslas praktiškai nieko negavo. Tarkim, pasiimu subsidiją, pasilieku darbuotoją, rezultatas – turiu sumokėti dar 500 Eur darbuotojui atlyginimą ir plius sumokėti mokesčius. Jei turiu 10 darbuotojų, įmonei nedirbant, kiekvienas mėnesis kainuoja apie 5 tūkst. Eur“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
N. Uinskienė priduria, kad dėl smulkaus verslo problemų nebus surenkamas valstybės biudžetas.
„Daugelis verslo, pavyzdžiui, masė visuomeninio maitinimo įmonių užsidarė, išleido žmones į prastovas, jei dar turėjo sumanymų ir truputį kažką vykdė. Jie jau į rinką nebegrįš. Kelių įmonių vadovai sakė, kad nebenorim ir viskas: atiduodam, išnuomojam patalpas su visa įranga, gausim kelis šimtus eurų, bet patys nebenorim dirbti“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, verslas vieną kitą mėnesį dar laikysis, nes kai kurios įmonės dar turi apyvartinių lėšų. Tačiau situacija esą drastiškai gali pasikeisti po kelių mėnesių – rugpjūtį. Tuomet galima ir antroji atleidimų banga.
LPK: po karantino kai kurios įmonės dar skelbs prastovas
Tuo metu stambus verslas su darbuotojų iššūkiais kol kas nesusiduria.
Kaip sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, didesnė dalis įmonių karantino pradžioje, kai buvo būtinybė užsitikrinti nenutrūkstamą gamybą, susireguliavo procesus, tad kol kas darbas naujomis sąlygomis daugumoje įmonių vyksta be trukdžių. Tos įmonės, kurios turėjo galimybę pereiti prie darbo nuotoliniu būdu, šiuo atveju taip pat tą jau padarė karantino pradžioje.
„Nuo karantino pradžios didžioji dalis pramonės dar veikė, bet pradėjus lėtėti ekonominės veiklos apsukoms Europoje, kuri yra mūsų eksporto pagrindinė rinka, kur užsidarė ar užsidarinėja kai kurios gamyklos, ir žymiai sumažėjo vartojimas, stoja ir mūsų įmonių užsakymai“, – pažymi R. Dargis.
Anot jo, įmonėse pokytis dar tik ateina, tad kaip greitai jos atnaujins veiklą arba pradės dirbti įprastu ritmu, priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus Europos valstybių ekonomika. Tai reiškia, kad net po karantino bus įmonių, kurios bus priverstos skelbti prastovas, pažymi pašnekovas.
„Todėl dabar kalbame su Vyriausybe, kad labai svarbu pasirengti šiam pokarantininiam antram etapui, kad būtų numatytos kompensacijos už prastovas, kad įmonės galėtų išsaugoti darbuotojus, jų neatleisdamos. Įmonėms tai labai svarbu, nes jos nori startuoti pilnomis apsukomis, kai tik Europoje gamyba ir prekyba atsigaus“, – sako LPK prezidentas.
Pasak jo, šiuo metu vis garsiau kalbama apie popandeminę tiekimo grandinių pertvarką ir gamybos perkėlimą iš Azijos į Europą.
„Dabar išskirtinį dėmesį turime skirti būtent šiam uždaviniui – padėti įmonėms prisitraukti užsakymų iš Azijos į mūsų gamybą. Ir vienas didžiausių iššūkių bus kvalifikuotos darbo jėgos klausimas. Iš tikrųjų, kur galime pajusti darbuotojų trūkumą ir kam reikia jau dabar rengtis, tai turime galvoti, kokias gamybas galėtume prisitraukti į Lietuvą ir kokių specialistų reikės. Kvalifikuotų darbuotojų klausimas bus esminis, kai kalbėsime apie savo konkurencines galimybes pritraukti gamybą į Lietuvą“, – komentuoja R. Dargis.
Stambios įmonės nesusiduria su darbuotojų iššūkiais
Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ darbuotojų trūkumo esą seniai nejautė ir šiuo metu nejaučia. „Lifosa“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Juozas Baniota „Delfi“ pasakoja, kad gamykla visą karantino laikotarpį dirbo visu pajėgumu, o darbuotojams buvo keliami itin griežti reikalavimai: saugūs nuotoliai ir kuo retesni kontaktai, asmens saugos priemonių naudojimas visur ir visada, nuolatinė darbinių aplinkų ir paviršių dezinfekcija.
„Iki šiol pavyko visus išsaugoti sveikus, nors prekiaujant su užsienio šalimis, išvežant dalį produkcijos autotransportu, užsikrėtimo virusu tikimybė išlieka padidėjusi“, – džiaugiasi J. Baniota.
Jis pažymi, kad darbo pajėgumai ir gamybos apimtys įmonėje išlieka tokios pačios, kaip ir prognozuota. „Lifosa“ beveik 98 proc. pagaminamos produkcijos eksportuoja į 50 pasaulio šalių.
„Džiaugiamės, kad automobilių ir geležinkelio transporto judėjimas per sienas karantino metu nebuvo ribojamas, išskyrus kelis atvejus, kai susidarė didelės eilės prie Lietuvos – Lenkijos, Lenkijos – Vokietijos, Lenkijos – Čekijos sienų. Laivus pirmąjį ir antrojo ketvirčio pradžioje taip pat krovėme vieną po kito. Galima sakyti, kad bendrovė dirbo tiesiogiai iš gamybos, kadangi sandėliai tiek gamykloje, tiek ir uoste buvo apytuščiai visą karantino laikotarpį“, – apibendrina įmonės atstovas.
Sumažėjusiomis darbo ir darbuotojų apimtimis nesiskundžia ir duonos kepykla „Fazer Lietuva“, joje dirba 261 darbuotojas. Prieš paskelbiant karantiną, įmonė fiksavo pardavimų šuolį, tačiau per kitas savaites pardavimai stabilizavosi.
„Prieš kiekvieną vasaros sezoną susiduriame su tam tikrais iššūkiais dėl darbuotojų trūkumo, nes dalis jų nusprendžia išvykti darbo ieškoti į užsienį. Šiuo metu darbuotojų trūkumas yra mažesnis nei įprastai šiuo laikotarpiu. Tokį reiškinį sietume su koronaviruso situacija visame pasaulyje ir pasikeitusiais žmonių planais.
Šiais metais taip pat pastebime aktyvesnį susidomėjimą iš studentų, kurie kiekvienais metais prisijungia prie mūsų komandos vasaros laikotarpiu dėl patogaus darbo grafiko“, – pažymi „Fazer Lietuva“ generalinis direktorius Klavs Berzins.
Atleidimų banga galimai laukia rudenį
Kad kvalifikuotų darbuotojų klausimas išlieka itin aktualus, su R. Dargiu sutinka ir personalo atrankų ir mokymų bendrovės „Noriu personalo sprendimų grupė“ vadovė Palmira Sirusienė.
Anot jos, ilgalaikių planų ir jau pradėtų investicijų įmonės kol kas neatsisako, todėl šiuo sunkiu laikotarpiu esą itin svarbu išsaugoti specialistų branduolį, kurių paieška ir įvedimas į darbą yra sudėtingi.
„Net ir dabar turime naujų užsakymų techninėms inžinerinėms pozicijoms. Daugelis dar dirba iš inercijos, pradėtų projektų, dalis įmonių dar turi resursų, dalis gauna valstybės paramą“, – pasakoja pašnekovė.
Personalo atrankų ekspertė pažymi, kad darbo rinkoje atleistų specialistų pagausėjimo nejaučia, juos įmonės esą toliau saugo. Tačiau pažymi, kad dalis įmonių, ypač iš sustabdytų veiklų, atleido aptarnaujantį, mažiau kvalifikuotą ir lengvai surandamą personalą.
„Šiame etape įmonės atsisako asistuojančių pozicijų, neįvestų, neseniai priimtų ar labai karantino paveiktų sektorių, nereikalaujančių kvalifikacijos, lengvai pakeičiamų darbuotojų. Pavyzdžiui, su „HORECA“ dirbančių verslų apimtys krito drastiškai, tad dalies rinkodaros, pardavimų pozicijų ir atsisakyta“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Anot P. Sirusienės, nežinia, koks nuosmukis bus rudenį, metų gale ar kitų pradžioje ir kiek ilgai tai tęsis.
„Kiti atleidimai, krentant pardavimams, eksportui, planuojami jau šiomis dienomis, o klostantis pesimistinei situacijai, naujos atleidimų bangos laukia rudenį“, – prognozuoja ji.
Šioje vietoje, anot jos, itin reikšminga yra savalaikė valstybės parama, jos pasiekiamumas, mastas ir tęstinumas po karantino. To esą jau imasi Estija, siekdama išsaugoti verslus, jų infrastruktūrą ir kvalifikuotą personalą.
„Ankstesnės krizės pavyzdys, anot ekonomistų, Vokietijoje parodė, kad efektyvi valstybės parama lėmė mažą nedarbo ūgtelėjimą ir, kas dar svarbiau, išsaugota infrastruktūra lėmė greitą atsigavimą“, – akcentuoja P. Sirusienė.
Daugėja darbo pasiūlymų ir ieškančiųjų darbo
„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad darbo skelbimų skaičius pradėjo palengva augti jau paskutinėmis balandžio mėnesio savaitėmis, o gegužės mėnuo prasidėjo su optimistiniu darbo pasiūlymų kiekiu.
„Visų pirma skelbimus pradėjo publikuoti tos įmonės, kurios karantino metu buvo pristabdžiusios personalo paieškos procesus, ir įmonės, kurioms šiuo metu yra pats darbymetis, pavyzdžiui, kelių tiesimo įmonės, pradedama ieškoti ir sezoninių darbuotojų, klientų aptarnavimo sferoje taip pat pradėjo daugėti pasiūlymų. Tačiau kalbant apibendrintai, daugiausia darbo pasiūlymų skirta IT, gamybos, finansų, bankų, inžinerijos, pardavimų sričių darbuotojams“, – pažymi pašnekovė.
Anot jos, taip pat suaktyvėjo ir ieškantieji darbo – sulaukiama daugiau kandidatuojančių į darbo pasiūlymus ir įrašančių CV į tinklapį. Tarp ieškančiųjų darbo populiariausios darbo sritys: finansai / apskaita, teisė, IT, žmogiškieji ištekliai, rinkodara, organizavimas. O pati populiariausia ieškoma „darbo vietovė“ – darbas namuose: jei įmonė siūlo galimybę dirbti namuose, toks skelbimas sulaukia itin didelio kandidatų dėmesio.
