Tai pirmoji Europos Sąjungoje (ES) patvirtinta schema pagal išplėstą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri valstybėms suteikia galimybes rekapitalizuoti sunkumų dėl COVID-19 protrūkio patiriančias ne finansų įmones. Intensyvios derybos dėl šios priemonės patvirtinimo vyko pusantro mėnesio.

„Idėja Lietuvoje sukurti tokį fondą gimė dar kovą, gerokai iki Europos Komisijos priimto sprendimo. Derinant schemą, kartu su Europos Komisijos atstovais apsvarstėme aibę tokio fondo veiklos modelių ir mokėmės drauge. Svarbiausia, kad pasiektas susitarimas suteikia finansavimosi galimybes Lietuvos verslui, kuris šiuo metu palankiomis sąlygomis jo negauna rinkose. Džiugu ir dėl to, kad mūsų nueitas kelias pramynė takus kitoms ES narėms greičiau įgyvendinti analogiškus procesus mokantis iš mūsų patirties“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė: „Šis Lietuvos fondas siekia atlaisvinti iki 1 mlrd. eurų likvidumo ir kapitalo paramą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, palengvindamas jų galimybes gauti finansavimą šiuo sudėtingu periodu. Tai pirmoji mūsų patvirtinta schema, pagal kurią įmonėms bus suteikta kapitalo parama pagal laikinąją valstybės paramos sistemą. Schema užtikrina, kad valstybei būtų pakankamai atlyginama už mokesčių mokėtojų prisiimtą riziką, kad valstybė būtų skatinama kuo greičiau atsisakyti paramos ir kad parama būtų teikiama su tam tikromis sąlygomis, įskaitant draudimą mokėti dividendus, priemokas ir kitas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones.“

Siekiama, kad Pagalbos verslui fondas veiklą pradėtų dar birželį. Finansinę paramą iš šio fondo galės gauti vidutinės ir didelės įmonės, kurios patyrė sunkumų dėl pandemijos padarinių ir kurių veiklos nutraukimas gali turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių.

Fondas finansavimą teiks remdamasis EK patvirtintos Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos principais. Pagalba įmonėms bus teikiama paskolų, skolos vertybinių popierių, investicijų į nuosavybę ar mišriųjų kapitalo priemonių forma. Toks pagalbos mechanizmas, tikimasi, skatins pagalbos siekiančias įmones leisti skolos vertybinius popierius ir taip prisidės prie kapitalo rinkos ilgalaikės plėtros Lietuvoje.

Kuriant ir steigiant fondą dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, jų įkurtos bendrovės investuos į fondą ir jį valdys. Vyriausybės siūlymu Lietuvos bankas aktyviai įsitrauks į fondo valdymą, siekiant garantuoti tvarią veiklą ilguoju laikotarpiu ir užtikrinti nepriklausomus fondo valdymo ir investicinius sprendimus. Lietuvos banko ekspertų komanda atliko esminį vaidmenį ir sėkmingai derantis su EK dėl antradienį patvirtintos valstybės pagalbos teikimo schemos.

Gavus EK leidimą, galima žengti kitus fondui įsteigti reikalingus žingsnius. Netrukus prasidės kandidatų atranka į fondą valdančios įmonės valdybą, kuri kartu atliks ir investicinio komiteto funkcijas. Nepriklausomi valdybos nariai bus atsakingi už fondo investicinio portfelio sudarymą ir valdymą, investicinių ir kitų rizikų vertinimą. Taip pat bus atrenkami fondą valdančios įmonės vadovas ir nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai. Kandidatus atrinks nepriklausomi konsultantai „AIMS International Lietuva“.