Išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.

Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Biudžeto ir finansų komitetas tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje, bet iki šiol jų Seimui svarstyti neteikė.

Idėją ištirti, kodėl per krizę - 2009-2012 metais - tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 17 metais pasiūlė grupės parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

2018 metų kovo pabaigoje Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės Vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų: už tyrimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.

Tyrimą iš pradžių buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną, vėliau jis buvo pratęstas.