Tūkstančiai prekybininkų negali pasinaudoti parama
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Delfi“ pasakojo, kad į valdžios sudarytą tvarką, pagal kurią skiriama dalinė nuomos kompensacija, įtraukta tik pastatų ar patalpų nuoma, bet visiškai neįtraukta turgaviečių prekybos vietų nuoma.
Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ aprašas numato, kad nuomos mokesčio kompensacijos gali būti teikiamos už paslaugas, apimančias patalpų nuomą ir su nuoma susijusias nuomos sutartyje nurodytas išlaidas.
Anot INVEGOS generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno, patalpos turi būti skirtos ekonominei veiklai vykdyti, ir yra suprantamos kaip konkretus objektas, t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė, turinti savo unikalų numerį ir pan., dėl jo sudaromos konkrečios nuomos sutartys, kurios registruojamos Registrų centre.
„Jeigu turgavietės turi tokių patalpų ar yra patalpose, dėl kurių yra sudarytos nuomos sutartys, kurios yra užregistruotos Registrų centre, o pareiškėjas atitinka verslininko, įmonės ar įmonių grupės sąvokas, kaip tai nurodyta priemonės apraše, jis gali kreiptis dėl nuomos mokesčio kompensacijos. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, deja, turgaviečių prekybos vietos nėra laikomos patalpomis“, – pažymi INVEGOS vadovas.
Z. Sorokienė pažymi, kad Lietuvoje yra apie 150 turgavieičių, tad tūkstančiai prekybininkų negali pasinaudoti šia paramos priemone.
„Didžioji dalis turgaviečių turi prekybines vietas, kur stovi kioskai, laikini įrenginiai, maži paviljonai, ir juos prekybininkai ilgalaikiai nuomojasi. Jie nesudaro jokių sutarčių, nes jiems neprivaloma. Todėl jie liko neįtraukti į aprašą“, – pasakoja Z. Sorokienė.
Anot Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovo Vytenio Butkevičiaus, vasaros sezono metu Lietuvos turgavietėse pluša apie 80 tūkst. smulkiųjų prekybininkų, žiemą jų sumažėja iki 50 tūkst. Tiek maždaug žmonių šiuo metu esą negali pasinaudoti valstybės parama dėl nuomos kompensavimo.
„Gariūnuose geru metu būna apie 10 tūkst. prekybininkų, šiuo metu, sakyčiau, 8 tūkst. Kalvarijų turguje geru metu – 5 tūkst., o šiuo metu – 3 tūkst. Kitose turgavietėse – įvairiai. Skaičiuojame, kad vasarą apie 80 tūkst. žmonių prekiauja Lietuvos turgavietėse, žiemą gali būti apie 50 tūkst.“, – pažymi jis ir priduria, kad šiuo metu asociacijos rengia aiškinamuosius raštus, kad šiems žmonėms būtų padėta.
„Tai yra pats pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis tarp verslininkų. Kai kurie žmonės neturėjo galimybės apsipirkti būtiniausių prekių, nes jų veikla sustojo, jie neturi didelių finansinių rezervų.
Turgavietės – vieta, kur iš pirmų rankų galima pirkti produktą, todėl dantimis ir nagais kovojame, kad gautume kaip galima daugiau kompensavimo smulkiajam verslui. Verslininkas tų pinigų „nemarinuoja“, kai juos gaus, iškart paleis į apyvartą, ir pinigai įsisuks į Lietuvos ekonomiką: žmogus pirks, samdys kitas paslaugas, o stambus verslas ir taip turi didelius rezervus“, – tikina V. Butkevičius.
Anot pašnekovo, nuomos sutarčių prekybininkai neturi, bet pagal Lietuvos įstatymus, jų ir neprivalo būti: „Turgavietė gali išnuomoti prekystalio plotą ar automobiliui vietą be sutarties, užtenka žodinio susitarimo. Išduodamas dokumentas – kasos aparato kvitas. Kitas variantas – mėnesiniai bilietai, kai prekybininkas vietą gali išsipirkti mėnesiui, tačiau taip pat sutartis nebūtina.“
Turgavietės pajamos krito 80 proc.
Panevėžio centrinės turgavietės direktorė Asta Pačekajūtė pasakoja, kad turgaus gyvenimas atsigauna – sugrįžo visi prekybininkai. Vien pastovių prekiautojų čia galima suskaičiuoti kelis šimtus, o kiek dar tokių, kurie prekiauja savaitėmis. Priklausomai nuo sezono, oro sąlygų, kiekvieną dieną pardavėjų čia būna skirtingai, per visą sezoną jų gali pasikeisti net 1,5 tūkst.
„Darbų turime tiek mes, tiek patys pardavėjai, – sako pašnekovė. – Tačiau labai liūdna tiek mums, administracijai, tiek prekiautojams dėl žiaurios neteisybės, kai šiuo sunkiu metu nematome, kad mums valstybė padėtų.“
A. Pačekajūtė pasakoja, kad turgavietė smulkiesiems prekybininkams taikė 50 proc., o balandį – 80 proc. nuolaidas. Atitinkamai krito ir turgavietės pajamos, mat ji gyvena tik iš nuomos mokesčių.
„Visos turgavietės Lietuvoje tikrai taikė žymiai didesnius procentus, nei valstybė prašė. Labai liūdna, kad dėl to nieko negauname“, – pažymi pašnekovė.
Panevėžio centrinėje turgavietėje vietą išsinuomoti galima nuo 30 Eur per mėnesį. Tiesa, priklausomai nuo vietos, jos dydžio, uždara ar atvira erdvė, nuomos kaina gali siekti ir kelis šimtus eurų. Pašnekovė pabrėžia, kad turgavietė turi įvairių erdvių – prekybininkai dirba ir patalpose, ir kieme.
Dėl šios aplinkybės, kad dauguma prekiautojų moka nuomos mokestį už prekybinę vietą, o ne patalpas, šie negali pasinaudoti valstybės parama. Visgi daugiau sunkumų sudaro tai, kad daugelis jų dirba be nuomos sutarčių, kurių reikalaujama, norint gauti kompensaciją.
„Lietuvoje yra turgaviečių, kur dirbama be nuomos sutarčių, anksčiau niekas neversdavo su nuomininkai sudaryti sutartį. Jeigu dvi šalys susitaria, laiku apmokami pinigai, jokių priekaištų nėra, ateina, susimoka, čekį už vietą gauna ir vykdo prekybą. Kiti tik po vieną dieną ar savaitgaliais prekiauja. Turgus pritaikytas smulkiausiam verslui, – pati paprasčiausia prekybos forma“, – aiškina A. Pačekajūtė.
Maža to, šiuo metu keliami dideli reikalavimai turgavietėse: „Žinau, kad visos turgavietės įgyvendina viską – dezinfekciniai skysčiai nėra pigūs, už tai reikia mokėti. Mūsų turgavietėje reikėjo darbuotojams pravesti mokymus, kaip srautus suvaldyti, pardavėjus taip pat apmokyti, kaip jis turės toliau dirbti, kad išpildytų visus keliamus reikalavimus, nes ne visi supranta Vyriausybės nutarimus. Visas patalpas reikia purkšti ir dezinfekuoti, išlaidų tikrai yra.“
Turgaus prekybininkai iš valstybės gauna 257 Eur subsidiją kaip savarankiškai dirbantys asmenys, tačiau jos esą tikrai nepakanka išgyventi.
„Skaudžiausia, kad stambus verslas – didieji prekybos centrai – galėjo kartu su maistu vykdyti prekybą rūbais ir batais, tad galėjo prisitaikyti. Mūsų turgaus prekiautojai turėjo susipirkę prekes žiemai, pavasario sezonui. Norėdami nusipirkti kitų prekių jie turi parduoti ankstesnes prekes – žiemines, pavasarines, bet dėl uždraustos prekybos negalėjo parduoti. Taip liko įšaldyti pinigai.
Jiems reikia susipirkti naujas prekes, batus, megztinius ir pan. Iš kur jiems paimti pinigų? Ta parama – 257 Eur – aukso vertės, ką galima investuoti į prekes, kad vėl galėtų pasiūlyti naujų prekių pirkėjui, kuris greitai eis pirkti vasarinių rūbų“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, prekybininkai pajuokaudami svarsto, kad „valdžia jų nemyli“ – mokesčius avansu susimoka, bet pagalbos jokios nesulaukia.
„Per 10 metų darbo turguje tokia neteisybė – pirmą kartą. Kai kurie verslai yra užribis ir nesuprasi, kodėl“, – sako ji.
Per didelės biurokratinės džiunglės
Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas tikina, kad šiandien smulkiajam verslui tvarka yra per daug apsunkinta – paprastam žmogui, turinčiam verslą, itin sudėtinga gauti paramą.
„Smulkiajam verslui itin apsunkintos sąlygos, norint gauti paramą. Į mūsų argumentus nėra atsižvelgiama, nes nenorima padėti smulkiajam verslui. Manome, kad smulkus verslas, kaip visada, liks nuskriaustas.
Dabartinė tvarka nepritaikyta paprastam vartotojui. Tas žmogus, kuriam labiausiai reikia pinigų, nieko negaus. Vietoj to, kad imtume pavyzdį iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV, kur pinigai gyventojams mėtomi iš sraigtasparnių, pas mus kuriamos biurokratinės džiunglės. Žmogus turi skaityti raštus, kad gautų pinigėlius, jis pamato, kad nelabai ir apsimoka, nes sugaišta daug laiko ir gaus mažą paramą“, – pažymi jis.
Kompensacijoms nepanaudojo nė euro
INVEGOS interneto svetainėje viešai skelbiama, kad iki šiol pateikta 2024 paraiškos dėl 2,2 mln. Eur nuomos kompensavimo, tačiau iš šiai priemonei numatytų 100 mln. Eur panaudota – 0 Eur.
Anot INVEGOS, pateiktoje statistikoje nuomos mokesčio kompensavimo priemonės atveju sistema skaičiuoja visas paraiškas: tiek pradėtas pildyti, tiek pildomas, tiek pateiktas. Todėl iš pateiktų paraiškų esą galima matyti ir paraiškas, kurios dar yra rengiamos.
INVEGOS penktadienio duomenimis, paraiškų rengimo etape yra 1759 paraiškos, visiškai užpilda yra 116 paraiškų. Vadovas pažymi, kad tik tuomet, kai paraiška yra galutinai užpildoma, ji pradedama vertinti. Planuojama, kad pirmosios kompensacijos bus išmokėtos artimiausiu metu.
