Laidoje paklausus, kokia laukia krizė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, pašnekovų nuomonės šiek tiek išsiskyrė.

Krizė jau traukiasi?

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu situacija po truputį grįžta į praėjusių metų lygį, finansų krizės nebus, o jeigu ir bus, tai ne itin sunki.

„Greita ir apylengvė. Ji bus labai nehomogeniška. Vieniems krizė jau baigėsi, kai kuriems dar neprasidėjo. Prekybos tinklai turi net 30 proc. didesnę apyvartą nei prieš metus, elektronikos, buitinės technikos pardavimai – gerokai didesni, bet yra sektorių, kuriems šiemet krizė nesibaigs, pavyzdžiui, renginių, kelionių organizatoriams, turizmui. Nors, kalbant apie restoranų paslaugas, jos jau artėja prie prieš metus buvusio lygio. Žiūrint į bendras išlaidas atsiskaitant kortelėmis ir grynaisiais pinigais, jos jau beveik sugrįžo į praėjusių metų lygį. Tiesa, šiuo metu žmonės dažniau atsiskaito ne grynaisiais, o būtent kortelėmis.

Vidaus paklausa visai nėra problema, žinoma, yra tokių „kišenių“, kurios probleminės, yra maitinimo įstaigos, turizmas, apgyvendinimo sektorius. Bet jeigu žiūrėtume į pajūrio apgyvendinimo, maitinimo institucijas, jeigu žiūrėtume į kurortinius miestelius, tai jiems šie metai bus geriausi. Viena iš priežasčių, kodėl tokia stipri vidaus paklausa ir kodėl ji taip greitai atsigavo, tai, viena vertus, panašu, kad žmonės nebijo, jog ši krizė bus labai ilga, netaupo pinigų kelionėms, nes jų neplanuoja. Tai reiškia, kad visi tie pinigai liks Lietuvoje, būtent todėl matome labai sparčiai atsigaunančią vidaus paklausą“, – sako N. Mačiulis.

Viena iš problemų – eksportas

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigia, kad eksportui atsigauti gali sektis kur kas sunkiau.

Mes gauname informacijos iš didelių įmonių, kad draudikai brangina paslaugas, žmonių suprantama kalba pasakysiu labai paprastai – jeigu norime kažką nupirkti, dabar reikalaujama greitesnio atsiskaitymo ir didesnių procentų už garantijas, jautriau vertina riziką.
D.Arlauskas

„Sutinku su tuo, kad dabar stimuliuojamas vidaus vartojimas, bet turime suprasti, kad mūsų ekonomikos flagmanas yra eksportas, apie 60 proc. ekonomikos sudaro eksportas. Šiandien matome, kad yra sritis, kuri dar tik pradedama analizuoti, – prekybos kreditai. Mes gauname informacijos iš didelių įmonių, kad draudikai brangina paslaugas, žmonių suprantama kalba pasakysiu labai paprastai – jeigu norime ką nors nupirkti, dabar reikalaujama greitesnio atsiskaitymo ir didesnių procentų už garantijas, jautriau vertinama rizika. Todėl, jeigu mes norime nusipirkti žaliavų, lygiai taip pat reikalaujama papildomų garantijų. Tada galime sakyti, kad beveik 15 proc. pabrangsta mūsų eksportas. Prieš koronavirusą buvo priimti tam tikri sprendimai, ypač transporto srityje, kur generuojama maždaug 6 proc. BVP. Akivaizdžiai mūsų konkurencingumas gali sumažėti“, – tikina D. Arlauskas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad jau ir šiuo metu gyvename tam tikros krizės sąlygomis, o didieji sunkumai gali laukti ateityje.

„Manyčiau, kad mes turime dviejų krizių sandūrą. Viena krizė dėl viruso traukiasi iš mūsų kiemo, o finansų krizė dar nėra prasidėjusi, mes ją tik nujaučiame, nežinome, kokio gylio gali būti. Dėl vidaus rinkos situacija kitokia, nei buvo 2009 metais. Dabar buvo labai staigiai sustabdyta visa ekonomika, kai kurie žmonės turbūt nepajuto jokio psichologinio spaudimo, nes jie du mėnesius tiesiog praleido namuose, pasitvarkė kiemus, jaučiasi labai laimingi ir nori grįžti į darbą, bet problema yra su eksporto rinkomis ir pasauliu plačiąja prasme.

Aš manyčiau, kad mes turime dviejų krizių sandūrą. Jeigu viena krizė dėl viruso traukiasi iš mūsų kiemo, tai finansų krizė dar nėra prasidėjusi, mes ją tik nujaučiame, nežinome, kokio gylio ji gali būti. Dėl vidaus rinkos situacija yra kitokia nei buvo 2009 metais.
M.Dubnikovas

Matome prognozių, kad nedarbas Jungtinėse Amerikos Valstijose greitu laiku pasieks 25 proc., matome Didžiosios Britanijos nedarbo lygį, – tokį, koks buvo 2009 metais. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Vokietijos pirkimų indeksas yra gerokai žemiau. Šios problemos ateis į Lietuvą ne vasarą, galbūt vasaros pabaigoje. Būtų naivu tikėtis, kad, pasauliui sustojus, būsime kaip kišenė, kurioje gyvensime lengvai, ir jokių sustojimų nebus“, – sako finansų analitikas.

Mačiulis: esu tikras, kad finansų krizė neateina

Ekonomistas N. Mačiulis laidoje darkart pakartojo, kad finansų krizė į Lietuvą veikiausiai neateis, o JAV rodikliai nėra tokie lemtingai svarbūs, kaip buvo paminėta.

„Esu tikras, kad finansų krizė neateina. To priežastis visiškai paprasta, o JAV nedarbo lygis yra visiškai nesvarbu, valstybė dabar gyvena karantino sąlygomis, uždaryta, daugelis turi būti namie. JAV įmonės gali atleisti darbuotojus tą pačią minutę, nėra jokių įspėjimų, išeitinių kompensacijų. O po mėnesio vėl gali tuos darbuotojus priimti. Jeigu pažiūrėtume į JAV akcijų rinkas, jos yra arti istorinių aukštumų – visiškai nereaguoja į tuos nedarbo rodiklius“, – laidoje svarstė N. Mačiulis.

Esu tikras, kad finansų krizė neateina. To priežastis yra visiškai paprasta, o JAV nedarbo lygis yra visiškai nesvarbu, valstybė dabar yra karantine, uždaryta, daugelis turi būti namie. JAV įmonės gali atleisti darbuotojus tą pačią minutę, nėra jokių įspėjimų, išeitinių kompensacijų. O po mėnesio vėl gali tuos darbuotojus priimti.
N.Mačiulis

„Kodėl sakau, kad finansų krizė neateis? Pažiūrėkime, kokiais tempais centriniai bankai spausdina pinigus“, – pridūrė ekonomistas.

Kas bus su kainomis?

Paklausus, kas laukia dėl kainų, ekonomistas N. Mačiulis sako, jog kainos tikrai neturėtų būti ta didžioji problema. Problema gali būti kita.

Eurozona dabar labiausiai susirūpinusi, kad nemažėtų kainos, nes defliacija būtų didžiausia problema. Įsisuka kainų, atlyginimų mažėjimo spiralė. Kodėl oficialus Centrinio Banko tikslas yra 2 proc. infliacija, iki kurios dabar labai toli? Labai pavojingas scenarijus, jeigu dėl nepakankamos paklausos pradeda mažėti kainos. Įmonių pajamos mažėja, nes nepakankama paklausa, dar reikia mažinti kainas, nėra galimybių didinti atlyginimų, jie gali net mažėti. Infliacija yra ne šių metų problema, ji gali būti problema po metų ar dvejų, kai didžiulė pinigų pasiūla, didžiulis fiskalinis deficitas gali pavirsti į didelę paklausą, nepakankamą pasiūlą ir didėsiančias kainas, bet šiemet mes tikrai ne dėl kainų bijosime. Turime bijoti, kad jos nemažėtų“, – sako ekonomistas.

Eurozona yra dabar labiausiai susirūpinusi, kad nemažėtų kainos, nes defliacija būtų didžiausia problema. Įsisuka kainų, atlyginimų mažėjimo spiralė. Kodėl oficialus centrinio banko tikslas yra 2 proc. infliacija, iki kurios dabar labai toli. Yra labai pavojingas scenarijus, jeigu dėl nepakankamos paklausos, pradeda mažėti kainos. Įmonių pajamos mažėja, nes nepakankama paklausa, dar reikia mažinti kainas, nėra galimybių didinti atlyginimų, jie gali net mažėti. Infliacija yra ne šių metų problema, ji gali būti problema po metų ar dviejų metų
N.Mačiulis

Jam pritaria ir M. Dubnikovas. Anot jo, šiuo metu tikrai akivaizdu, kad ir atlyginimų šuolio, kurio buvo tikėtasi, šiais metais tikrai nebus.

„Pritariu, kad kainų didėjimo šiais metais tikrai neturėtų būti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, energetinių išteklių kainos labai žemos, tai prisidės prie kainų sumažėjimo, turint omeny produkcijos kainas. Kai kurios specifinės prekės dėl tiekimo grandinių gali pabrangti, bet bendras kainų mažėjimas galimas. Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad dar sausio mėnesį buvo tikėtasi, jog šiais metais atlyginimai augs penkiais ar septyniais procentais, bet akivaizdu, kad to šiais metais nebus. Tai reiškia, kad žmonės neturės galimybių taškytis pinigais, kaip darė 2019 metais“, – sako finansų ekspertas.

Atlyginimų augimas sustos, gali didėti pajamų nelygybė

Anot N. Mačiulio, tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis pradės didėti keliais procentais tik kitais metais. Tiesa, kai kurie privatūs sektoriai ir toliau ieško darbuotojų.

„Kadangi valstybė turi fiskalinių rezervų, nemanau, kad bus visiškai sustabdytas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, nesu tikras dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, bet, turint omenyje, kad tai yra rinkiminiai metai, gali būti tokių iniciatyvų. Nors dabar ekonominių prielaidų tam nėra. Bet kai kuriuose privačiuose sektoriuose ir toliau trūksta darbuotojų. Darbuotojai turi derybinę galią, jie turi lūkesčių, tikrai nebus tokios tendencijos, kurią matėme pastaruosius ketverius metus, kai beveik dešimtadaliu kiekvienais metais didėdavo vidutinis darbo užmokestis, bet, manau, kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės, ir ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje, – sako N. Mačiulis.

Tie, kas turėjo mažiausiai kompetencijų, pirmieji prarado darbus, jiems bus sunkiau įsilieti į darbo rinką. Bus milžiniški valstybių biudžeto deficitai, išaugusios skolos, kurias rekės grąžinti. Taigi viena iš rizikų – mokesčių didėjimas
N.Mačiulis

Tiesa, ateityje išauga rizika dėl mokesčių didėjimo ir pajamų nelygybės.

„Apskritai kyla klausimas, kaip pasikeis pasaulis po šios krizės. Taip, gali padidėti pajamų nelygybė. Finansinio turto vertė dar labiau išauga. Tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, technologinį raštingumą, jų pajamos nesusvyravo, galbūt jų konkurencingumas darbo rinkoje net išaugo. Tie, kas turėjo mažiausiai kompetencijų, pirmieji prarado darbus, jiems bus sunkiau įsilieti į darbo rinką. Bus milžiniški valstybių biudžeto deficitai, išaugusios skolos, kurias reikės grąžinti. Taigi viena iš rizikų – mokesčių didėjimas“, – laidoje svarsto N. Mačiulis.