Interviu „Delfi“ Jonavos rajono meras papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena regionų verslininkai. „Bent mano rajone kol kas negirdime, kad tai vestų prie masinių atleidimų ar užsidarymų“, – sakė jis.

M. Sinkevičius taip pat įvertino Vyriausybės priemones ekonomikai skatinti. „Dabar ne Kalėdų metas, – sakė jis. – Labiausiai neramina tai, kaip gyvensime 2021 ir 2022 metais.“

– Jonavos rajone buvo 9 patvirtinti koronaviruso atvejai, visi pasveiko. Koks jūsų požiūris į karantino priemones Lietuvoje – dėl jų ir turime gana gerai suvaldytą situaciją ar jos buvo perteklinės?

– Priemonės buvo tinkamos ir realizuotos laiku, dėl to ir turime situaciją, kurios ne gėda konstatuoti. Ir susirgusiųjų, ir net anapilin iškeliavusiųjų skaičiai, lyginant su kitomis šalimis, rodo, kad neblogai susitvarkėme.

Aišku, atsiranda kritikų, kurie sako, kad esame netankiai apgyvendintas kraštas, keliamos hipotezės, kas būtų buvę, jei nieko nebūtume darę. Nesu tokių kalbų šalininkas. Palaikau mąstančius, kad savalaikė, gal ir griežtoka reakcija davė vaisių.

Vieną darė Vyriausybė, bet ir savivaldybės pačios ėmėsi papildomų veiksmų. Pirmosiomis karantino savaitėmis vaikų žaidimų aikštelės buvo aptvertos „stop“ juostomis, nusukti krepšinio lankai, prasidėjo laiptinių dezinfekcija.

11 iš 60 savivaldybių jau kreipėsi į valstybės iždą ir pasiskolino 25 mln. eurų trumpalaikėms paskoloms.
M. Sinkevičius

– Ko tikitės dabar? Ar jau reikia atšaukti karantiną?

– Palaikau laike ištęsta švelninimą. Čia ne tas atvejis, kai nuo kovo 16 dienos karantinas įvestas, o tada vieną dieną jau atšaukiamas. Grįžimas į įprastą gyvenimą pažingsniui būtų geresnis kelias. Dar neduok Dieve, bet gali ir paaštrėti situacija.

Žinoma, nuotaika dvejopa. Didžioji miesto gyvenimo, švenčių dalis neįvyks arba vyks labai kitokiomis formomis. Jonavai rūpi Joninės, kurios bus arba tik simbolinės, arba neįvyks. Klaipėdai turbūt rūpi Jūros šventė, kuri irgi neaišku, kokia forma galės vykti.

Jonavoje ir kituose miestuose vasarą gyvenimas verda – tai bus pakoreguota. Net ir atlaisvinimai, pavyzdžiui, dėl lauko renginių su 300 dalyvių, daug nekeičia. Praktiškai juk neatsitversi ir nepradėsi skaičiuoti ir 301 atėjusiam neliepsi eiti namo.

Savivaldybės turbūt nueis lengvesniu keliu ir vengs ką nors daryti, nes nesugebės sukontroliuoti 300 asmenų grupės. Bet geriau jau saugiai išeidinėti iš situacijos, nei staiga pasakyti, kad jau viskas – situacija praeityje.

Tačiau tai kainuos mus visiems. Ne tik per psichologinę būseną, bet ir per finansus. Nukentės mūsų kavinės, renginių organizatoriai. Tai jau matome per biudžeto pajamų plano vykdymą, per pagalbos besikreipiančių įmonių skaičių.

– Kokios verslininkų nuotaikos regionuose?

– Kai kas pamatė nišą, pavyzdžiui, pradėjo vežti maistą į namus, nes didieji nebesugebėjo susidoroti su išaugusiais užklausų kiekiais. Aišku, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios turėjo sustabdyti savo veiklą, pavyzdžiui, kirpyklos, restoranai, kavinės labiausiai nukentėję.

Vilniuje gal įprasta nusipirkti maisto išsinešimui ar išsivežimui, bet regionuose tai nebuvo įprasta praktika.

Tačiau bent mano rajone kol kas negirdime, kad tai vestų prie masinių atleidimų ar užsidarymų. Verslininkai kreipiasi. Pavyzdžiui, Jonavoje yra kepykla, kuri kepa visokius sausainius, meduolius, prekiauja mugėse ir pan. Jie paprašė atleisti nuo mokesčių, kurie yra savivaldybės rankose. Tebūnie, ta suma – 900 eurų – tą nuolaidą padarėme, galvodami, kad jiems ji reikšminga.

Nesinorėtų, kad politinis veiksnys dar labiau išbalansuotų mūsų ekonomikos laivelį.
M. Sinkevičius

– Centrinės valdžios ekonomikos skatinimo priemones galima suskirstyti į tris etapus, tai apie kiekvieną atskirai. Pirma buvo 257 eurų išmokos dirbantiems savarankiškai, subsidijos už prastovas, mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ atidėjimai, per „Invegą“ skirstomos lėšos. Kaip jūsų vertinimu, jos suveikė?

– Turiu dvejopus jausmus. Žiūrint į viešąją erdvę, verslas dažniau sako, kad nepavyko gauti arba kad labai didelis „popierizmas“, kol ko nors sulauki.

Kita vertus, aš pats pažįstu kavinės savininką, kuris sakė, kad „super“: pateikė popierius ir pakankamai greitai gavo, kas jam priklausė pagal „Invegos“ priemones.

Mes, kaip vietos valdžia, irgi nesulaukėme daug nepasitenkinimo, kad niekas nevyktų. Nebuvo tokių atvejų. Suprantame, kad maži verslai gal ir neturi gebėjimų ar laiko, buvome pasirengę padėti metodiškai.

Apibendrinant, manau, kad pradžioje buvo problemų, bet po to įsivažiavome.

Mindaugas Sinkevičius

– Kita dalis yra Seime patvirtintos pokarantininės subsidijos darbo vietoms, išmokos ieškantiems darbo ir po 200 eurų pensininkams, didesni vaiko pinigai. Dabar dar prezidentas siūlo laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Kaip jūs matote?

– Kaip politikas, tebūnie ir vietos lygio, esu nuomonės, kad dabar ne Kalėdų laikas. Visi stengiasi maksimaliai padėti verslui, žmonės ir infrastruktūrai pinigų skiria. Matosi noras konkuruoti, kas bus geriausias pagalbininkas – Seimas, Vyriausybė ar prezidentas.

Iniciatyvų labai daug, visos jos su sumomis. Pavyzdžiui, infrastruktūrai – 300 mln. eurų, keliams dar, o juk dar tėvams, pensininkams duoda pinigų. O jei dar GPM tarifas nuo liepos 1 dienos pasikeis, tai dar šimtai milijonų. Taip, to turbūt reikia. Senatvės pensininkas turbūt ras, kur tuos 200 eurų.

Vis dėlto labiausiai neaišku tiems, kurie galvoja ne tik šia diena, o metus ar kelis į priekį. Skola ne žaizda, neužgyja. Jas reikės grąžinti, bet iš ko? Reiks mažinti išlaidas ateityje arba ekonomika turės taip augti, kad turėtume rezervų ir paskoloms.

Kaip politikas, tebūnie ir vietos lygio, esu nuomonės, kad dabar ne Kalėdų laikas.
M. Sinkevičius

– Naujausias Finansų ministerijos paketas – 6,3 mlrd. eurų infrastruktūrai, energetikai ir pan. Ar susipažinote su šiuo planu?

– Mačiau, kad yra skirtingos nuomonės. Gerai, kad prieš šį virusą buvome kitoje situacijoje nei prieš 2009 metų krizę. Ekonomikos sveikata buvo daug geresnė, o dabar gerai, kad Vyriausybė veikia. Manau, kad geriau veikti. Dabar veikimas greitai yra svarbiau, nei ilgas skaičiavimas.

Gerai, kad yra planas, bet iš tos pačios Finansų ministerijos žinome, jog savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM 2020 metais sieks 250 mln. eurų mažiau. Kažkas neteks darbo, kitiems atlyginimai sumažės, o dėl to bus nesurinkta.

11 iš 60 savivaldybių jau kreipėsi į valstybės iždą ir pasiskolino 25 mln. eurų trumpalaikėms paskoloms, nes nevykdė savo biudžeto pajamų plano.

Viena vertus, skolinamės ir bandome palaikyti ekonomikos gyvybingumą, bet greta vyksta ir aižėjimai, skylės biudžete. Turime Vyriausybės patikimus, bet labiausiai neramina tai, kaip gyvensime 2021 ir 2022 metais.

Kiek neapibrėžtumo įneš rinkimai į Seimą. Prieš 2009 metų krizę ir buvo rinkimai. Pamename, kad nauja valdžia pradėjo įvairias reformas, karpymus, kurie pablogino situaciją. Nesinorėtų, kad politinis veiksnys dar labiau išbalansuotų mūsų ekonomikos laivelį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)