„Nepaisant to, kad per metus, lyginant su 2019 metų balandžiu, Lietuvos pramonės, be naftos produktų, gamybos apimtys sumažėjo dešimtadaliu, šį rezultatą reikia vertinti labiau pozityviai nei negatyviai. Nepamirškime, kad balandį dėl karantino priemonių gamyba Europoje buvo stipriai apribota.

Kitas aspektas – vertinant istorinius Lietuvos pramonės duomenis, galima pastebėti, kad šių metų balandį Lietuvos pramonės gamybos apimtys svyravo ties 2018 metų lygiu – tada, kai pasaulio ekonomika augo, o Lietuvos gamintojai turėjo nemažai užsakymų iš išorės rinkų. Taigi, nepaisant plataus masto karantino priemonių Europoje, kurios palietė ir ES pramonę, Lietuvos pramonė balandį pademonstravo išties neblogą rezultatą“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Pasak jo, balandžio mėnesio Lietuvos pramonės gamybos lygį daugiausia palaikė gamybos inertiškumas.

„Pramonės gamybos statistika pasižymi tam tikru inertiškumu, kadangi neretai užsakymo pagaminimas užtrunka ganėtinai ilgą laiką, pavyzdžiui, 3-4 mėnesius. Tai paliečia ir tokį Lietuvos pramonės sektorių kaip inžinerinė pramonė. Gali būti, kad dalis gamintojų jau nebeturėjo naujų užsakymų, tačiau iš inercijos gamino ir vykdė tuos užsakymus, kuriuos iš ES gamintojų gavo 2020 m. pradžioje, dar iki karantino įvedimo Europoje.

Kiek žinau, dalis Lietuvos gamintojų, net ir turėdami minimalų užsakymų portfelį, ir toliau tęsia gamybą, ir pildosi sandėlius – tam, kad galėtų pateikti produkciją stambesniems ES gamintojams iš karto, kai Europoje prasidės pramonės atsigavimas“, – komentavo ekonomistas.

Jis taip pat išskyrė gerus ES eksporto rezultatus į eksporto rinkas, kurios taikė ganėtinai liberalias karantino priemones.

„Tai svarbus aspektas Lietuvai – skaičiai rodo, kad ES gamintojai sėkmingai eksportuoja į atskiras eksporto rinkas, kur karantino priemonės yra švelnios. Atitinkamai, yra tikimybė, kad atskiri Lietuvos gamintojai gavo kontraktinių užsakymų iš stambesnių ES gamintojų, kurie gavo naujų užsakymų atskirose eksporto rinkose, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje“, – teigė A. Izgorodinas.

Vis dėlto, anot A. Izgorodino, iki šių metų pabaigos Lietuvos pramonės rodiklius stipriai ribos vienas svarbus faktorius – ženkliai nukritę ES vartotojų lūkesčiai ir ES vartotojų fokusas į pirmo būtinumo prekių vartojimą.

Statistikos departamento duomenimis, balandį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su kovu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,3 proc., primena ELTA.

Šių metų sausį-balandį visa pramonės produkcija sudarė 6,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4,5 proc.