„Piniginių reikalų“ laidoje kalbėjomės su „Maximos“ komercijos vadove Vilma Druliene, „Norfos“ įmonių grupės pagrindiniu akcininku Dainiumi Dunduliu ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriumi Egidijumi Mackevičiumi.

Pirkėjai pradeda taupyti, bet pavojaus signalų dar nematoma

Maxima LT“ Komercijos vadovė Vilma Drulienė laidoje papasakojo apie pirkėjų pasikeitusius įpročius – vis mažiau perkama ne pirmo būtinumo prekių. Anot jos, panašiai viskas prasidėjo ir 2008–2009 metų krizės metu.

„Analizuodami duomenis pastebime, kad tos baimės dėl ateities pas mūsų pirkėjus tikrai yra, nes sumažėjo pardavimai tose kategorijose, kurios ne pirmo būtinumo. Pastebime, kad drabužių ir netgi saldumynų perka gerokai mažiau nei prieš šį karantiną. Mąstome, kad tikriausiai ta nežinia dėl ateities verčia susimąstyti atėjus į parduotuvę ir renkantis prekes į krepšelį.

Dar matome tokį pokytį vartotojo elgsenoje, kad visgi nuo pat pradžių raginome eiti į parduotuves rečiau ir šiuo metu galbūt tai ir ilgalaikis įprotis yra atsiradęs, jie vidutiniškai lankosi vienu kartu per savaitę mažiau. Retesnis ėjimas į parduotuvę mažina trumpo galiojimo prekių pardavimus ir tokia kategorija kaip šviežios bandelės, jų pardavimų pokytis neigiamas.

Kalbant apie šviežius produktus, tai iš tiesų pardavimai paaugę, bet vėlgi matome, kad tikrai gerokai daugiau maisto gamina namuose ir rečiau lankosi restoranuose ir kavinėse. (…) Kitų didelių pokyčių kol kas nematome, bet analizavome ir 2008–2009 m. krizę ir mūsų vartotojų elgseną tuomet, tai neabejoju, jog esant sunkmečiui, neužtikrintumui dėl pajamų, dėl darbo, dėl ateities, tikrai žmonės dairysis ir ieškos gerų kainų, akcijų. (…) Tuomet irgi viskas prasidėjo nuo to, kad ėmė mažinti nebūtinų produktų pirkimą“, – teigė V. Drulienė.

„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis tvirtino, kad kol kas didelių pokyčių pirkėjų elgsenoje nematyti, situacija yra lygiavertė praeitų metų tam pačiam laikotarpiui. Tik pastebima, kad šiek tiek mažėja brangesnių produktų pardavimai.

Dainius Dundulis

„Prisimenu 2008 m. galą, 2009 metus. Aišku, tikrai nenorėčiau sulaukti to pačio momento, nes niekur nedingsi, kai pradeda kristi apyvartos, bet kokiu atveju mes pradedame dar stipriau konkuruoti su konkurentais, nes visi stengiamės tą kadrą patraukti į savo pusę. Aišku, tokiais atvejais krenta antkainiai, bet kokiu atveju ieškome ir kur galime geriau nupirkti, pigiau. Esame priversti peržiūrėti išlaidas, kad nukritus antkainiams nedirbtume į nuostolį arba bent jau suvestume galus. Taip buvo 2009 m., o kaip bus dabar aš nežinau.

Iš mūsų verslo pozicijos tikrai tų signalų dar nematau, nes iš tikrųjų tos apyvartos nėra nukritusios. Karantino metu vidutinis čekis buvo pakilęs beveik 2 kartus vidutiniškai, tai apyvartą turėjome tą pačią, o žmonių perkančių buvo mažiau, jie paprasčiausiai rečiau vaikščiojo į parduotuvę.

2009 m. mūsų apyvarta krito kažkur apie 10 proc. O antkainiai, jeigu mes ten dirbdavom kažkur su 18 proc. antkainiu, tai nukrito į 15 proc. (...) Kol kas stabilu, antkainiai nekrenta“, – kalbėjo D. Dundulis ir paminėjo, kad gegužės mėnesį dar tikrai pavyks mokėti papildomus priedus darbuotojams už darbą karantino metu.

Mažinant kainas, gamintojai tikisi, kad bus parduota daugiau

Praėjusią savaitę dalis prekybos tinklų pranešė, kad daugiau dėmesio skirs lietuviškoms prekėms, stengsis mažinti kainas.

„Maxima“ paskelbė, kad 15 proc. mažins 500 lietuviškų produktų kainas.

Vilma Drulienė

„Skaičiuojame, kad per mėnesį mūsų klientai sutaupys apie 1,5 mln. eurų iš kurių 1 mln. yra mūsų didžiųjų Lietuvos gamintojų indėlis, o 0,5 mln., trečdalį sumos prisideda „Maxima“. (…) Mes sumažinome reguliarias pardavimo kainas ir tiems patiems produktams akcijų metu bus taikomos nuolaidos. Nekalbame apie trumpalaikį sprendimą arba trumpalaikį kainų sumažinimo veiksnį. Kalbame apie tai, kad lietuviškas verslas suremia pečius ir sakome, kad kol lietuviškas verslas stovės surėmęs pečius, tol ta kampanija ir bus gyva“, – teigė V. Drulienė.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pasakojo, kad gamintojai sutinka susimažinti kainas tikėdamiesi, kad parduos daugiau prekių.

Tuo tarpu D. Dundulis kalbėjo, kad dėl konkurentų veiksmų ir patys mažina kainas, o tam galimybių suteikia ir šiuo metu pigusios mėsos ir pieno žaliavinės kainos.

„Bet kokiu atveju bet koks pirkėjas prekes nori pirkti pigiau. Tai visais laikais aktualu. Dėl pačių kainų mažinimo – faktas, kad „Norfa“ taip pat mažina tas kainas, nes mes turime taisyklę, jeigu konkurentai sumažino kainas, tai „Norfa“ pirmiau sumažina, po to tik žiūri dėl kokių priežasčių tai vyksta. Nes jei nemažinsime kainų prarasime pirkėją. Galiu drąsiai pasakyti, kad visos tos kainos, kas buvo padaryta mūsų konkurentų, jos yra sumažintos. Tik apie priežastis: šiandien dienai per karantino laikotarpį nukrito žaliavinės mėsos kaina, nukrito žaliavinio pieno kainos. Atsirado galimybė tose srityse mažinti kainas. Anksčiau ar vėliau tas bet kokiu atveju būtų įvykę ar jau vyko. (…) Pieno ir mėsos žaliavos kaina stovi vienoje vietoje jau kelinta savaitė, kad ji kris toliau šito nesimato, bet garantuoti negaliu“, – teigė V. Dundulis.

Egidijus Mackevičius

„Tas kainų lygis, kuris yra dabar, įmonėms yra pakankamai sudėtingas. Nors žaliavų kainos pakritusios, įmonės gali kai kurių produktų kainas mažinti, bet šiuo atveju labiau žiūrime, kad įmonės sutinka turėti mažesnes pajamas, kad galėtų parduoti, bet jos tikisi, kad bus didesni kiekiai parduodami. (…) Reikėtų galvoti apie importo asortimento peržiūrėjimą, kad nekonkuruotų ta pati lenkiška dešrelė dėl vieno cento su lietuviška dešrele. Importo asortimento mažinimas būtų tikrai reali pagalba gamintojui, kai jis mažina kainą“, – teigė E. Mackevičius.

Prekybos tinklų atstovai pabrėžė, kad viskas priklauso nuo pirkėjų. Jeigu šie daugiau pirks lietuviškų produktų, kitų šalių tokios pačios produkcijos lentynose bus mažiau.

„Mes ir iki kampanijos apie 80 proc. šio maisto asortimento turėjome lietuviško ir visada stengėmės, kad vietinių gamintojų produkcija turėtų galimybę atsidurti mūsų lentynose ir bent jau būti išbandyta mūsų pirkėjų. Kalbant apie importą, aš manau, kad natūraliai tam tikri dalykai susiklosto. Jeigu lietuviškų produktų imame parduoti daugiau, vadinasi jiems reikia daugiau vietos mūsų lentynose ir tos likusios vietos kitiems produktams mažėjant, mažėja ir asortimentas“, – sakė V. Drulienė.

D. Dundulis taip pat pasakojo, kad šiuo metu yra pabrangę grūdiniai produktai – kruopos. O šviežios mėsos pardavimai išaugę, nes gyventojai nebevažiuoja apsipirkti į Lenkiją.

„Ypač pietinės Lietuvos pirkėjai negali išvažiuoti į Lenkiją. Mes puikiai žinome, kad ten pardavinėjama sumažintu PVM šviežia mėsa, o pas mus yra 21 proc. Bet kokiu atveju vis tiek ta kainodara pirkėjus veikia ir tam tikrą kilometrų kiekį gali nuvažiuoti dėl pigesnės kainos“, – sakė D. Dundulis.

„Vokietijos biržoje kiaulienos kaina sumažėjusi. Lietuva labai priklausoma nuo importo, nes daugiau nei pusę kiaulienos turime įsivežti, kad aprūpintume gyventojus. Jautienos kaina kritusi, nes visas eksportas praktiškai užsidaręs – niekam nereikia nei nugarinės, nei išpjovos, tai turime labai pagalvoti pirkdami galviją, kur mes jį realizuosime, tas spaudimas yra dėl kainų mažėjimo ir įmonės gali taikyti tam tikras akcijas, mažinti kainas ir prisitaikyti prie tinklų siūlomų akcijų.

Biržinė (kiaulienos – Delfi) kaina kritusi maždaug iki 20 proc. Jautienos kaina yra labai įvairiai, bent supirkimo kritusi 20–25 proc. Tai ženklus kritimas. Pernai metais turėjome 40 proc. augimą kiaulienos kainos, tai nei vienas produktas nepabrango 40 proc. Įmonės prisiėmė didelius nuostolius tuo metu ir dabar buvo tas atsitraukimas tos problemos, bet koronavirusas vėl savo padarė. Gyventi galime, taukais neaptekę, bandysime vykdyti savo įsipareigojimus“, – apie Lietuvos mėsos gamintojų situaciją pasisakė E. Mackevičius.

Pokalbio pabaigoje prekybos tinklų atstovai įvardijo, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – užtikrinti darbuotojų apsaugą ir sveikatą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (328)