„Mažai tikėtina, kad epidemiologinė padėtis taip greitai pagerės, kad nebeliks jokių teisinių kliūčių vasarą atvykti užsienio turistams ir kad patys gyventojai iš mūsų turizmo rinkai svarbiausių šalių – Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos ar Rusijos – veršis į Lietuvą“, – išplatintame pranešime tvirtina T. Povilauskas.

Jis remiasi statistika, kuri rodo, kad pastaraisiais metais vis daugiau Latvijos ir Estijos gyventojų keliauja į Lietuvą, ir tai tikrai nėra vien tik augančių verslo kelionių pasekmė, nes didėjo nakvynių skaičius ne tik Vilniuje, bet ir didžiausiuose šalies kurortuose. Estijos piliečių nakvynių viešbučiuose skaičius per penkerius metus padidėjo beveik 40 proc., Latvijos piliečių – 55 proc.

Tačiau, anot T. Povilausko, estų ir latvių nakvynių skaičius sudaro vos 10 proc. visų užsieniečių nakvynių viešbučiuose: „Nerealu, kad estų ir latvių kelionės šiais metais į Lietuvą išaugtų keliais kartais ir taip padėtų visiškai sušvelninti apgyvendinimo įstaigų pajamų smukimą“.

Jis tikisi, kad kurortuose įsikūrusioms apgyvendinimo įstaigoms padės išaugsiantis poilsiaujančių lietuvių skaičius.

„Lūkesčiai yra pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų antrą ir trečią ketvirtį kelionių organizatoriai pardavė kelionių paketus daugiau negu 300 tūkst. gyventojų, ir bent dalis jų, kurie šiemet negalėjo ar negalės išvykti atostogų į užsienį, norės praleisti atostogas ne namuose, o prie jūros, Druskininkuose, Birštone, kituose kurortiniuose miestuose ar kaimo sodybose“, – sako T. Povilauskas.

Tačiau Vilniaus apgyvendinimo įstaigoms, anot T. Povilausko, vasara ir visi likę metai ir be verslo, ir be atostogaujančių užsienio turistų bus labai sudėtingi.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)