Atsižvelgiant į pandemijos sukeltą „didžiulį neapibrėžtumą“, Pekinas „skirs prioritetą užimtumo stabilizavimui ir gyvenimo lygio užtikrinimui“, sakė premjeras, kreipdamasis į Nacionalinį Liaudies Kongresą, susirinkusį į metinę sesiją.
Jis taip pat paskelbė, jog prognozuojama, kad Kinijos biudžeto deficitas šiais metais sieks kiek daugiau nei 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, deficitui per praėjusius metus išaugus 1 trln. juanių (128 mlrd. eurų).
Vyriausybė taip pat išleis 1 trln. juanių vertės obligacijų emisiją, o gautos lėšos bus panaudotos COVID-19 epidemijos kontrolei, sakė Li Keqiangas ir pridūrė, jog tai yra „ypatingos priemonės neįprastu metu“.
Du trilijonai juanių (257 mlrd. eurų) bus pervesta vietos valdžios institucijoms, o šios lėšos pirmiausia bus naudojamos darbo vietoms užtikrinti, pagrindiniams gyventojų poreikiams tenkinti ir rinkos subjektų apsaugai, sakė premjeras.
Jis taip pat pabrėžė, kad visų lygių valdžia turi „susiveržti diržus“, o bet kokios perteklinės ir nepanaudotos lėšos grįš į biudžetą ir bus perskirstytos, siekiant geriau jas panaudoti.
Tai pirmasis kartas pastaraisiais metais, kai buvo nuspręsta nenusistatyti konkretaus metinio augimo tikslo. Šis rodiklis paprastai parodo, kiek išteklių lyderiai ketina skirti ekonomikai stiprinti.
Li Keqiangas sakė, kad Kinija „puikiai supranta sunkumus ir problemas“, su kuriais susiduria šalis, koronaviruso pandemijai stumiant pasaulio ekonomiką į recesiją.
Prieš pandemiją prognozuota, jog Kinija paskelbs šiais metais planuojanti maždaug 6 proc. augimą. Toks augimas būtų leidęs Pekinui įgyvendinti savo svarbų politinį įsipareigojimą nuo 2010 iki 2020 metų padvigubinti šalies BVP.
Tačiau turint galvoje, kad dėl COVID-19 šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė 6,8 proc., o artimiausio laikotarpio prognozės taip pat nieko gero nežada, šis tikslas jau nebelaikomas realiu.