Kaip rašoma pranešime spaudai, kiti sektoriai patirs minimalią viruso įtaką savo veiklai arba jo beveik nepatirs, kaip pvz., žemės ūkio sektorius. Apskritai, ypač stiprų COVID-19 poveikį patirs 33 proc. Lietuvos įmonių.
Nurodoma, kad koronaviruso poveikio reitingo metodika remiasi išsamia Lietuvos įmonių analize ir apjungia makro ir mikro ekonominius duomenis – sektoriaus paveiktumo ekspertinį įvertinimą, įmonių bankroto rizikos įvertinimą bei kitus įmonės duomenis. Naujasis koronaviruso poveikio reitingas prognozuoja, kokio stiprumo viruso poveikį rizikuoja patirti konkreti įmonė – kuo žemesnis reitingas, tuo aukštesnis prognozuojamas destrukcinis COVID-19 poveikis verslui.
Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, kuri koordinavo sektoriaus paveiktumo ekspertinį įvertinimą, šį ekonominį nuosmukį iššaukė labai netikėtas dirgiklis – COVID-19 pandemija, su kuria kovojama taipogi neįprastais metodais: karantinu, tam tikrų ekonominių veiklų draudimais, laisvo darbo, kapitalo, paslaugų judėjimo suvaržymais ir ištisų rinkų ekonomine izoliacija.
„Dėl šių priežasčių, COVID-19 krizės poveikis ekonominei struktūrai yra visiškai kitoks, nei esant įprastiems cikliniams ekonomikos svyravimams. Siekiant pergalių sveikatos fronte, buvo įšaldytos finansiškai sveikos įmonės ir nukentėjo veiklos, kurių prekėms ir paslaugoms įstatymu buvo išjungta paklausa“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, dėl minėtų Covid-19 pandemijos suvaldymo priemonių stipriai nukentėjo tiekimo grandinės, o tai palietė net ir tas veiklas, kurios tiesioginio sąlyčio su karantinu neturėjo.
Sektoriai nugalėtojai ir pralaimėtojai
Ir koronaviruso poveikio reitingas parodė, ir ekspertai atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos, kultūros ir meno bei socialinių paslaugų sektoriai bus labiausiai paveikti viruso ir karantino.
Tuo tarpu kituose sektoriuose yra pastebimi paradoksalūs dėsningumai.
„Mažiausios rizikos įmonės pagal GOscore bankroto modelį yra mažmeninės ir paslaugų sektoriuose, o pagal Koronaviruso poveikio reitingą šie sektoriai yra labiausiai paveikti – tai reiškia, kad šios įmonės rizikuoja patirti aukščiausią destrukcinį COVID-19 poveikį, – komentuoja Žilvinas Milerius, „Scorify“ direktorius. – Tokių įmonių veiklos užtikrinimui ir tęstinumui turėtų būti skiriamas aukščiausias dėmesys valstybės paramos programose“.
Nors mažmeninės prekybos srityje daugiausiai įmonių – 81 proc. yra vertinamos kaip vidutinės ir žemesnės bankroto rizikos, tačiau ypač stiprų viruso ir karantino poveikį rizikuoja patirti 51 proc., t.y. kas antra prekybos įmonė. Panaši situacija yra ir paslaugų srityje – nors sektoriuje veikia daugiau mažesnės bankroto rizikos įmonių (76 proc. įmonių yra žemesnės ir vidutinės bankroto rizikos kategorijoje), tačiau net 36 proc., t.y. kas trečia šio sektoriaus įmonė rizikuoja patirti ypač intensyvią viruso įtaką verslui.
Net trijuose sektoriuose yra susiformavusi stabili situacija – gamybos, statybų bei transporto sektoriuose. Šiuose sektoriuose ypač stiprus COVID-19 poveikis pasireikš 12-13 proc. įmonių.
„Nors nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos itin miglotos, o gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros pulsas tiesiogiai priklausys nuo gyventojų ir verslo finansinės būklės ir lūkesčių, vis tik statybų sektoriaus veikla COVID-19 smūgį pasitiko ne pirmose gretose. Šio sektoriaus įmonės tęsė veiklą, o dirbančiųjų skaičius inžinerinių statinių statybų sektoriuje karantino metu netgi išaugo. Tikėtina, kad sekant kitų pažangių valstybių praktika, šis sektorius taps vienu iš kanalų ekonomikai gaivinti ir jam teks nemaža dalis valstybės ir ES struktūrinių fondų paramos infrastruktūros projektams. Tad ekspertai vertina, kad ši sritis patiria vidutinišką viruso poveikį“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė.
Bendrai vertinant poveikį visai ekonomikai, atsparumu COVID-19 pandemijos rizikoms pasižymi žemės ūkis.
„Žemės ūkio veikla praktiškai nepatiria tiesioginių itin reikšmingų viruso ir kovos su juo priemonių pasekmių. Šis sektorius rinkai tiekia pirmojo būtinumo žaliavas ir produkciją, o jai paklausa išlieka net ir finansinių, ar pandeminių sukrėtimų aplinkybėmis. Be to, trūkinėjant logistikos grandinėms ir besitęsiant neapibrėžtumui, daugelis valstybių stengiasi apsirūpinti gausiomis maisto žaliavų ir produktų atsargomis ir didina intervencinių pirkimų apimtis. Kad sektorius gali kaip ir 2009 m. tapti bent jau laikinuoju krizės užutekiu darbo jėgai, rodo nuo pat karantino pradžios augantis dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
„Koronaviruso poveikio reitingas parodo, kad tik apie 7 proc. šioje srityje dirbančių įmonių rizikuoja patirti ypač didelę viruso įtaką ir poveikį savo verslui“, – komentuoja Ž.Milerius.
