„Skola yra pagrindinis rodiklis, kurį dabar turėtume stebėti ir vertinti tiek jos dydį, tiek kryptį. (...) Svarbiausia, kaip vidutiniu laikotarpiu mes skolą mažiname. 60 proc. (BVP – ELTA) yra Mastrichto kriterijus, bet yra sutariama, kad Lietuvai kokie 40–45 proc. skolos lygis yra tvarus dydis. Vadinasi, tai, kad mes dabar užkylame, savaime nėra problema. Būtų problema, jeigu mes nesugebėtume skolos grąžinti mažėjimo linkme per vidutinį ar ilgesnį laikotarpį“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį sakė M. Tuskienė.

Kalbėdama apie paramos priemones, finansų viceministrė akcentavo: „jei jos yra mažiau taiklios, turėtų būti vienkartinės ir neturėtų užprogramuoti didelių išlaidų į ateitį.“

Jos teigimu, palyginti su kitomis šalimis, nėra taip, kad Lietuva išsiskirtų itin dideliu pagalbos priemonių paketu.

„Sakyčiau, mūsų priemonių bendras paketas yra daugiau mažiau panašus į ES taikomas priemones“, – sakė M. Tuskienė.

Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad papildomos paramos priemonės didina valstybės skolą, todėl labai svarbus tikslingas jų panaudojimas.

„Papildomos priemonės didina valstybės skolą. (...) Labai svarbus yra fiskalinių priemonių, kurios taikomos, tikslingas panaudojimas, kad jos vidutiniu laikotarpiu sukurtų tam tikrų pranašumų, didintų konkurencingumą, kad paskui iš ekonominio augimo būtų galima tą skolą sumažinti“, – anksčiau sakė V. Vasiliauskas.