Balandžio 27 dieną leista veiklą atnaujinti lauko kavinėms, o gegužės 18 dieną pradėti dirbti ir visiems restoranams bei kavinėms. Apie visas šio sektoriaus aktualijas „Delfi 11” laidoje kalbėjomės su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene, „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Carskoe Selo“ ir kitus restoranus valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovu Gediminu Balniu ir įmonės „Šviežia kava“, valdančios kavinių ir kavos parduotuvių tinklą „Huracan Coffee“ įkūrėju Vytautu Kratuliu.

Svarstoma, kad bus pratęstas darbo laikas

Iš pradžių tarp reikalavimų kavinėms ir restoranams, dirbant viduje buvo numatyta, kad būtų klientams užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų plotas,. Dabar visgi šio reikalavimo nebeliko, tačiau toliau yra ribojamas darbo laikas – aptarnauti viduje galima nuo 8 iki 22 val. Tai problemų kelia ir restoranams, ir kavinėms.

„Vis dėlto dabar ir vasaros sezonas, ir dienos ilgos, ir dar žmonės daugiau nedirba, tai restoranuose, manytume, kad vakarienė dažnai prasideda 20 val., o baigiasi 22–23 val., nesinori tų žmonių varyti lauk iš restorano. Girdime, ką sako sveikatos ministras, kad išgėrę žmonės galbūt daugiau nesilaiko tų tvarkų, bet vis dėlto žiūrėkime kaip vyksta realiai: naktiniai klubai, populiariausi barai atsidaro nuo 23 val., kai mes baigtume darbą jie net nebūtų atsidarę“, – laidoje „Delfi 11” kalbėjo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.

„Kelia šiek tiek problemų (reikalavimai – Delfi). Kava rytmečio dalykas, kodėl nuo 8 val., kodėl ne nuo 7 val., kodėl negalima nuo 6 val.? Prieš darbus, metas neramus, žmonės nebūtinai miega iki 11 val. Dažnas atsikelia, su šuniuku eina pasivaikščioti, nori kavos, kodėl reikia nuo 8 val., ar taip tikrai saugiau?“, – kelia klausimus „Šviežios kavos“ savininkas Vytautas Kratulis.

LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė laidoje paminėjo, kad šiuo metu yra svarstoma, jog darbo laikas būtų prailgintas.

„Kiek žinau laikas ir bus pratęstas, bent jau nuo gegužės 30 dienos, jei ne anksčiau. (…) Mes kalbame ištisai ir Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad nuo 30 dienos turėtų būti darbo laikas pratęstas. Mes kaip ir su tais 10 kv. metrais logikos nematome jokios. (…) Dėl to laiko, Sveikatos apsaugos ministerijos baimė buvo, kad restoranai neišvirstų į naktinius barus, mano supratimu, tai misija neįmanoma, nes, matyt, jie nelabai lankosi tuose naktiniuose baruose ir neįsivaizduoja, kad gyvenimas, geriausiu atveju, ten pradeda virti nuo 00 val., o šiaip tai nuo 1 ar 2 val. Ta valanda viena gal valdininkams ir nieko nereiškia, bet savininkams ir direktoriams reikia susidaryti grafikus, sukviesti žmones iš prastovų, nes tai labai jautru, pajamos dar nėra didelės“, – teigė E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė

Anot jos, kol kas nėra aišku, kaip darbo laikas galėtų pasikeisti.

„Čia tik žino ponas Dievas ir Veryga. Su mumis nederina arba jei derina, tai nereiškia, kad klauso. Manau, kad tai dažnai kaip pliuso padėjimas: pasakome savo reikalavimus, kaip ir dėl tų metrų, viską suderinome, atrodė gražiai ir dėl laiko, ir dėl visko. Niekas neįvyko tiesiog buvo pasakyta, kad su verslu derinta, bet niekas nebuvo suderinta“, – teigė E. Šiškauskienė.

Ji taip pat paminėjo, kad restoranams ir kavinėms sunku užtikrinti, kad prie vieno staliuko sėdėtų ne daugiau 5 asmenis, išskyrus šeimos narius. Mat patikrinti giminystės ryšių galimybių nėra, tačiau neužtikrinus šios tvarkos – baudžiami restoranai.

„Mes ir sakėme, kad nereikia įvesti reikalavimų, kurių negalime įvykdyti arba turi atsakyti sėdintis už staliuko: jei kompanija, jie ir turėtų gauti baudas“, – sako E. Šiškauskienė.

Darbuotojų tiek nebereikės

LRVA prezidentė įvardijo, kad restoranuose dirba apie 34 tūkst. darbuotojų, kartu su viešbučių sektoriumi darbuotojų skaičius siekia 42 tūkst. Anot jos, darbuotojų skaičius mažės, nes verslai neužtikrinti dėl ateities, nebegeneruoja tiek pajamų kaip anksčiau.

„Darbdaviai pažadėti nieko negali, nes ateities nežinome niekas. Kai kas išėjo savo noru, savo prašymu (...) negali žmogaus sulaikyti. Ir dabar yra reikalavimas gaunant paskolą, kad 50 proc. darbuotojų turi išlaikyti, o kaip tu juos gali išlaikyti? Kaip gali išlaikyti verslo viešbučiai darbuotojus, kai visiškai neaiški ateitis, ar bus po 8 mėnesių ar po metų, kada pradės vėl funkcionuoti, kada atsistatys skrydžiai. Nereikėtų gal tų reikalavimų įdėti imant paskolas, gaunant subsidijas, nes jų neįmanoma įgyvendinti.

Restoranuose pagal visus atstumus, staliukus ir pagal išdėstymą, galim braukti tą skaičių (34 tūkst.) per pusę. Realiai nei vienam savininkui nereikia 100 proc. darbuotojų, nes yra tarpai tarp staliukų, yra mažesnės apyvartos. (…) Ką darys kitas 20 tūkst. šiai minutei negaliu pasakyti, gal važiuos į kurortus ieškoti darbo, gal suaktyvės, tikimės ir pajūryje, kad kavinės atsidarys, matysime koks bus aktyvumas.

Čia verslas nieko negali. Nei išlaikyti, nei padaryti. Jei valstybė norėjo, kad verslas išlaikytų darbuotojus, turėjo kaip kitos šalys subsidijas duoti darbuotojams ir būtų nuėmę didelę įtampą verslininkams“, – teigia E. Šiškauskienė.

Pasak jos, žmonės kartais saugesni jaučiasi eidami į Užimtumo tarnybą, o LRVA yra paskaičiavusi, kad praradus bent 50 proc. šio sektoriaus darbuotojų Užimtumo tarnybai tektų mokėti apie 10,5 mln. eurų per mėnesį.

G. Balnis pasakojo, kad dalis jų darbuotojų prastovose, dalis turi mažų vaikų, tad yra pasiėmę nedarbingumą. Anot jo, kol kas sunku vertinti darbuotojų skaičiaus pokyčius, tačiau, manoma, kad dalies jų gali ir nebereikėti.

Gediminas Balnis

„Manome, kad po mėnesio bus maždaug pusė praeitų metų apyvartos, t. y. bus per pusę nukritusi rinka. Ir paskui po truputį turėtų augti. Tai dėl to ir reikalingos tos programos. Nei vienas restoranas neatsiperka, iš tikrųjų užtenka 10–15 proc. mažesnės apyvartos, kad pelningas restoranas taptų nepelningu. Nes ir MMA augo pastaraisiais metais gana ženkliai, o šie dydžiai dabar nėra sumažėję. Komunaliniai mokesčiai, nuomos, viskas yra tik iš dalies kai kuriais atvejais kompensuojama.

Mes manome, kad kažkoks atsigavimas galimas būtų nuo sekančių metų turistinio sezono pradžios, balandžio gegužės mėnesio. (…) Yra numatyta, kad šešis mėnesius bus dalis darbo užmokesčio kompensuojama sugrįžtantiems darbuotojams, tai gal bus ir korekcijų kažkokių, gal tas periodas bus pratęstas“, – kalbėjo G. Balnis.

„Šviežios kavos“ vadovas pasakojo, kad kol kas nei vienas darbuotojas nėra atleistas ir stengiamasi išlaikyti visas darbo vietas – dalis darbuotojų vis dar prastovose ar vaiko priežiūros atostogose. Jis pabrėžė, kad šiuo metu pagalbą teikia dvi priemonės – bankų moratoriumas dėl paskolų atidėjimo ir galimybė nusikelti mokesčius.

Pasak jo, be tinkamų priemonių bus sunku darbuotojams mokėti gerą atlyginimą

„Manau, kad sektorius yra labai nukentėjęs: ir avialinijų, ir viešbučių, ir kavinių, ir restoranų. Mūsų sektoriai nusipelno, kad mus nuo tų mokesčių ir atleistų. Kad jų nereiktų susimokėti, nes ką aš girdžiu: finansų ministras sako, kad investuosime 6 mlrd. į kažkokius LEZ, kažkokius tokius dalykus, lyg valdžia investuos, atsiranda kažkokie sektoriai, kurie lyg ir privilegijuoti, ištemps ekonomiką kaip lokomotyvas. O kaip mes, kolegos? Darbuotojams grįžti į nukentėjusį sektorių, koks čia fonas? Siūlyčiau dar kartą į mus labai atidžiai pasižiūrėti“, – teigė jis.

Neabejoja dėl bankrotų bangos

E. Šiškauskienė laidoje teigė, kad neabejoja jog kils bankrotų banga, tačiau nesiėmė spėlioti, kiek sektorius gali susitraukti. Pasak jos, aiškesnė situacija matysis po sezono.

„Ir dabar matome, kad užsidaro restoranai ir užsidaro vieni geriausių restoranų, tokie kurie buvo 30–uke, kur daugiausia buvo turistų lankomi. Tai labai gaila, žinom tokių puikių restoranų, kurie atsidarys tik rudenį. Kalbėkime apie visus viešbučių restoranus, kurie yra Vilniuje, Kaune. Ten irgi verslas nerizikuos atsidarinėti, nes nėra pusryčių, nėra turizmo srauto.

Reikia dar poros mėnesių pamatyti ar atsigaus vietos turizmas, ar užsipildys kurortai, kol kas tai vyksta vangiai. Visi kalba apie liepos mėnesį, bet vienas mėnuo ar du tikrai neišgelbės viso sektoriaus ir 42 tūkst. darbuotojų. Sąlygų daug: ir išlaikyti darbuotoją, ir kompensuoti atlyginimus, tai kalbėsime su ministerijomis, žiūrėsime koks atsigavimo periodas, manau viešbučiams turėtų būti kitoks“, – laidoje teigė ji.

Pasak E. Šiškauskienės, viešbučių sektorius be kitų metų neatsigaus.

„Dabar pirmiausia pradės veikti visi restoranai, matysime kaip įsivažiuos, kai oras pagerės ir antras etapas tada bus vėlgi SPA viešbučiai, poilsiniai viešbučiai kuruotuose, pajūryje. Labai daug programų yra kuriama, matysime. Bet čia turbūt bus menkas procentukas. Skatiname ir į Vilnių, Kauną važiuoti, gal žmonės pažintinių kelionių norės su vaikais. Ir skatinimas vietinio turizmo, gastro turizmo.

Realiai galvojame, kad viešbučių sektorius atsigaus tik kitų metų pavasarį, be jokio koketavimo, be jokio verkšlenimo žiūrime realybei į akis: kai skrydžius paleis, tai tikrai ne Lietuva bus pirma destinacija į kurią puls visi skristi. Kitas dalykas, Vokietija, Rusija, Baltarusija buvo mūsų pagrindinės rinkos iš kur važiuodavo turistai, mūsų artimiausi kaimynai baltarusiai, manau, nelabai norėsime dar jų greitai įsileisti, rusų taip pat, o Vokietijos pagrindinis turistas – pagyvenę žmonės ir turistinės grupės. Klausimas, kaip jie keliaus, ar nebijos, nes dabar kiekviena šalis labai skatina vietinį turizmą“, – nurodė ji.

G. Balnis taip pat laidoje pabrėžė, kad verslas grįžti į normalias vėžes turėtų tik kitą sezoną.

„Dalis ir tų vestuvių, krikštynų bus atidėtos į kitus metus, visų tų renginių, kurių neįvyko šiemet, ir tas pats krepšinio čempionatas Kaune, atrankos turnyrai perkeliami į kitus metus ir visa parama turėtų būti orientuota metams į priekį“, – teigė jis.

V. Kratulis vylėsi, kad jau per Naujus metus bus matyti, kad verslas šį laikotarpį išgyveno.

Vytautas Kratulis
Foto: Organizatorių nuotr.

„Mano visi projektai kol kas užrakinti neaiškiam laikui. Turėjau svajonių, aišku, kad aš jų dabar jokių neturiu. Reikia užvesti tai, kas buvo, ir grąžinti į kažkokį status quo, nors aišku, kad tas status quo nebus toks pats, jis bus naujas, jau kitoks, mums reikės persiderėti dėl nuomos kainų. Neįsivaizduoju dabar kiek jos kris ar nekris, tai priklausys nuo nuomotojų, situacija labai nevienareikšmiška.

Labai norėčiau, kad per Naujus keltume šampano taurę ir jau būtumėme išmokę iš naujo svajoti, bet sakyčiau, kad tai labai priklauso nuo institucijų. Mero sprendimas – Vilnius viena didelė kavinė – tai ne tik nuskamba, mums yra pasakymas, kad žiūrėkite, darykite viską, mes jus palaikysime. Tai jeigu būtų daugiau tokių institucijų ir daugiau tokių sprendimų, kurie skamba per visą pasaulį ir skatina nenuleisti rankų, aš manau, kad mes atsigautume greičiau“, – teigė jis.

Skirta parama sektoriaus negelbėja

E. Šiškauskienė pastebėjo, kad viešbučiai skirstant paramą turizmui liko visiškai be pagalbos.

„Viešbučiams prašėm pagalbos, subsidijų, kad nors 10 proc. nuo buvusios metinės apyvartos išmoka būtų vienkartinė. Sudarytų apie 10 mln. eurų. Tai niekaip nesuprantam, kodėl viešbučiai iš viso išbraukti ir iš turizmo, or iš visur, bet viešbutis kiekvienas turi ir restoraną ir darbuotojus. Visiškai yra neaiškumas ateičiai“, – teigia ji.

E. Šiškauskienė pritarė V. Kratuliui, kad kol kas gerai veikianti priemonė yra bankų moratoriumas dėl paskolų 6 mėn. atidėjimo, taip pat pridėjo, kad veikia parama mikroįmonėms.

„Bet pasižiūrėjome „Invegos“ įsisavinimą, šiai dienai yra 5,2 proc. Priemonės kalba pačios už save“, – sakė ji ir pridėjo, kad šiuo metu Seime guli dvi pataisos, kurios galėtų šiam sektoriui labiau padėti, tai 9 proc. lengvatinis PVM tarifas maitinimo ir gėrimų paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiu, o taip pat alkoholio prekybos pataisa, kuri leistų lauko kavinėms prekiauti silpnu alkoholio, nebeskaičiuojant atstumo nuo restorano, būtų grąžinamos sezoninės licencijos.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

G. Balnis pasakojo, kad kadangi jų įmonė turi daug darbuotojų, nors apyvarta ir nėra didelė, jokios paramos programos nepriklauso.

„Ta parama Europoje, kur yra daug bankų, daug finansinių instrumentų, gal ir yra logikos kažkokios, kad toms didelėms įmonėms neteikti paramos, bet Lietuvos atveju tai yra labai keista ir tiesiog toks jausmas, kad ta parama kaip kažkokia kazino – jeigu pataikei metų gale kažkokį skaičių ar rodiklį, tai gauni tą paramą, jei nepataikei, tai negauni. Mes 10 mln. eurų sumokėjome mokesčių vien per praėjusius metus ir praktiškai negalime jokiomis priemonėmis naudotis.

Mes esame didelė įmonė nes turime daugiau nei 250 darbuotojų ir tai reiškia, kad nei palūkanų kompensavimas, nei lengvatinių paskolų negauname. „Invegos“ yra portfelinės garantijos, tai ten patys skaičiai už save šneka: yra keli šimtai tūkstančių ir klausimas, ar ten pagalba ar papildoma našta, nes bankai pamatę reikalauja dar ir portfelinės garantijos už kurią didelei įmonei reikia papildomai mokėti arti 2 proc. per metus. Mes tikrai laukiame tos paramos ir laukiame kad ji plėstųsi, kad apimtų ir dideles įmones. Ir kad būtų gilinamasi pagal sektorius“, – laidoje kalbėjo G. Balnis.