Trečiadienį paskelbtoje analizėje nurodoma, kad tokių sąsajų turi keturi iš dešimties savivaldybių vienas iš 10 valstybės valdomų (VVĮ) įmonių vadovų.

Pasak TILS, su partijomis susijusių šių įmonių vadovų mažėja: pernai iš viso bent trys iš dešimties jų dalyvavo rinkimuose su kuria nors politine jėga, 2017-aisiais tokių ryšių turėjo keturi iš dešimties vadovų.

Skelbiama, kad daugiausiai vadovų yra susiję su socialdemokratais, konservatoriais, liberalais, „valstiečiais“ ir „darbiečiais“.

Analizė atlikta įvertinus duomenis iš 100 didžiausių šalies savivaldybių ir valstybių įmonių.

Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, daugelio šių įmonių silpnosios vietos yra interesų konfliktų stebėsena ir pranešėjų apsauga, o ES kontekste Lietuva vis prasčiau atrodo pagal informacijos apie viešojo sektoriaus įmonių prieinamumą.

„Būtent todėl norėčiau, kad mūsų „Registrų centras“ atvertų duomenis apie vadinamuosius galutinius naudos gavėjus,“ - pranešime teigė S. Muravjovas.

Organizacija atkreipia dėmesį, kad pernai vadovai keitėsi kas trečioje didžiausioje savivaldybės ir kas penktoje valstybės įmonėje. Po pernai vykusių savivaldos rinkimų pasikeitė 25 didžiausių savivaldybių įmonių vadovai, keturiose įmonėse – net po du kartus.

Iki šiol didžiausia vadovų kaita savivaldybių valdomose įmonėse vyko nuo 2015 metų iki 2019 metų: tada 59-iose iš 100 stambiausių savivaldybių įmonių pasikeitė 107 vadovai. Po 2011 metų rinkimų keitėsi 55 vadovai 31-oje įmonėje, po 2007 m. rinkimų - 40 vadovų 38-iose savivaldybių įmonėse.

Analizėje nurodoma, kad lyginant su 20170-aisiais, šešiskart (nuo 37 iki 6) sumažėjo vadovų, einančių šias pareigas daugiau negu 20 metų.