Pavyzdžiui, ministerija norėtų investuoti į skaitmeninę ekonomiką ir verslą. Tam tikslui siūloma pasirengti 5G ir eSIM platformų diegimui. Dėl to siūloma Susisiekimo ministerijai skirti 0,2 mln. eurų, kurie būtų panaudoti investicijų projekto „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ padengimui 5G ryšiu parengti.

Dar vienas konkretus pavyzdys – 10 mln. eurų skirti žemės ūkio atsparumui krizėms. Tam Žemės ūkio ministerijai siūloma skirti lėšų, už kurias žemės ir maisto ūkio sektorius taptų atsparesnis krizėms.

29 mln. eurų galėtų atitekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Už šiuos pinigus siūloma įgyvendinti modernų konferencijų centro projektą – Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

Tačiau tai tik kelios viso plano ištraukos. Finansų ministerija pasiūlymų dėl viso dokumento laukia iki pirmadienio (gegužės 25 dienos imtinai). „Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, planas bus koreguojamas ir teikiamas Vyriausybei“, – rašoma ministerijos pranešime.

Naujų pinigų – 1,8 mlrd. eurų

Finansų ministerija paaiškina, kad nors iš viso investicijoms numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, didžioji jų dalis yra jau suplanuotos investicijos. Naujos investicijos sudaro 1,8 mlrd. eurų.

Kaip matyti lentelėje, iš žmogiškajam kapitalui skirtų investicijų suplanuotos investicijos sudaro 313 mln. eurų, o naujos – 297 mln. eurų, t. y. 49 proc.

Foto: Finansų ministerija

Skaitmeninėje ekonomikoje ir versle naujos investicijos sudaro 12 proc., inovacijose ir moksliniuose tyrimuose – 55 proc., ekonominėje infrastruktūroje – 18 proc., o klimato kaitoje ir energetikoje – 35 proc.

Dar 190 mln. eurų ministerija norėtų skirti rezervui.

Prioritetai

Plane dėstoma, kad žmogiškojo kapitalo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Pavyzdžiui, inovatyviemss ugdymo metodams ir ekonomikai svarbių specialistų rengimui numatyta skirti 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimui aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programai ir moksliniams tyrimams – 82 mln. eurų.

Skaitmeninės ekonomikos ir verslo krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių įmonių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Foto: DELFI / Martynas Bauža

Rašoma, kad pramonės skaitmeninimui ir žiedinei ekonomikai numatyta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų.

Eksperimentavimo platformos („Sandbox“) ir sąsajos „Žmogus mašina“ įgalinimui ((kalbos technologijų įveiklinimas, leidžiantis dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą) numatyta 14,7 mln. eurų.

Inovacijų ir mokslinių tyrimų prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei „FinTech“; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Covid produktams, startuolių akseleravimui, moksliniams tyrimams plane numatyta 212,5 mln. eurų, gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriams – 7 mln. eurų, kompetencijos centrams – 25 mln. eurų, skaitmeninėms sveikatos inovacijoms, prielaidų, reikalingų vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai sukūrimui, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimui –28 mln. eurų.

Ekonominės infrastruktūros investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra galėtų kainuoti 47 mln. eurų, LEZ ir pramoniniai parkai – 86 mln. eurų, jūrų uostas, laivyba, „Via Baltica“, geležinkeliai ir kt. – 164 mln. eurų.

Galiausiai, klimato kaitos ir energetikos prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Energijos efektyvumui pastatuose numatoma skirti 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros generacijai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale – 10 mln. eurų.

Visiems regionams

Kaip rašoma dokumente, plane įvertinus Covid poveikį ekonomikai, globalius ekonomikos pokyčius bei taikytas greito ir trumpalaikio poveikio ekonomikai priemones, numatomos ilgalaikės investicijos, kurios pasieks visus Lietuvos regionus laikotarpiu nuo 2020 metų liepos 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos bei įvertinamas šių investicijų poveikis.

„Finansų ministerija, darydama prielaidą, kad iki Covid-19 viruso protrūkio Lietuvos BVP 2020 metais galėjo augti 2,6 proc., o viena karantino savaitė Lietuvos BVP augimo tempą sumažina apie 0,5 proc. punkto ir kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį, prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet gali smukti iki 7,3 proc.

Ekonominio aktyvumo suvaržymai neigiamai atsilieps darbo rinkos rodikliams. Tikėtina, kad nedarbo lygis išaugs nuo 6,3 proc. 2019 metais, iki 10,5 proc., o užimtųjų skaičius sumažės nuo 2,6 iki 4,5 proc.

COVID-19 pandemijos sukeltas užsienio paklausos šokas 2020 metais lems 6,6–15 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto susitraukimą, o blogėjantys vartotojų lūkesčiai ir mažėjantis užimtumas ribos vartojimo išlaidas. Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2020 metais gali sumažėti 3,7 proc. Išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2020 metais gali smukti 5,1 proc.“ – rašoma dokumente.

Paaiškinama, kad siekiant sušvelninti Covid-19 prevencijos priemonių poveikį, Lietuva, kaip ir kitos šalys taiko ekonomikos stabilizavimo priemones, kurios pagal poveikio momentą ir trukmę grupuojamos į tris grupes.

„Pirma, greitojo reagavimo priemones įmonių likvidumo palaikymui bei darbo vietų išlaikymui Covid-19 prevencijos priemonių taikymo metu;

Antra, pokarantininio laikotarpio trumpalaikio poveikio priemonės BVP augimo palaikymui/ smukimo sulėtinimui, kurios daugiausiai susiję su tiesioginiu investicijų lėšų „įliejimu“ į ekonomiką, ir pasireiškia tik projektų įgyvendinimo metu; dažniausiai tai investicijos į ekonomikos sektorius (pavyzdžiui, statybų sektorių), kurie per multiplikacinius efektus palaiko užimtumą ir skatina vartojimą;

Trečia, ilgalaikio poveikio priemonės (investicijos), kurios turi labiau tvarų ir į ilgesnį laikotarpį orientuotą efektą“, – rašoma dokumente.