„Šiųmetinį vasaros sezoną kurortuose gaubia nežinomybė. Net Vyriausybei leidus priimti svečius ir kurortų apgyvendintojams raportuojant apie pasipylusius kambarių užsakymus, aiškumo, koks bus šis sezonas nėra, – sako Lietuvos įmonių informacijos portalo CR.lt vadovas Saulius Žilinskas, – visa tai stipriai veikia tiek sezoninių darbuotojų samdos tempus, tiek prognozes dėl galimų kurortų verslo pajamų vasarą.“

Kaip rašoma CR.lt pranešime spaudai, paprastai pernykštį sezoną uždirbtais pinigais Lietuvos kurortų verslai išsilaikydavo iki balandžio-gegužės, tačiau šiemet pernykščio sezono metu sukauptų „taukų“ turėjo pakakti kur kas ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, Palangoje šiųmetinis sezono atidarymas planuotas pirmą birželio savaitę, kai anksčiau startas poilsiui prie jūros buvo duodamas dar gegužę, o žmonės į kurortus jau skubėdavo savaitgaliais vos tik atšilus orams. „Sausasis“ laikotarpis, kai tenka gyventi iš to, kas sukaupta pernykščio sezono metu, gali dar pailgėti, jei švelninamas karantinas ir vėl sugriežtės, išaugus užsikrėtimų skaičiui.

Samda ėmė augti tik dabar

Kaip rodo portalo CR.lt analitikų surinkti duomenys, ankstesniais metais samdomo personalo kurortų įmonėse paprastai imdavo daugėti gerokai anksčiau nei prasidėdavo oficialus poilsio sezonas.

Personalo kurorto įmonėse augimas buvo fiksuojamas jau vasarį. Taip anksti darbuotojus samdančių verslininkų ėmė daugėti aštrėjant darbuotojų paieškos problemai, tačiau šiemet stebime kitokį reiškinį.

Vasarį kurortuose pradėjęs augti darbuotojų skaičius, kovą pasuko atgal. Naujai tendencijai ilgiau atsilaikė tik Neringa, kurioje personalo pradėjo mažėti tik balandį. Gal todėl šiemet vasarį-balandį Neringos įmonių personalas susitraukė tik 0,6 proc., kai Palangoje ir Birštone – po 1,2 proc., o Druskininkuose – 1,1 proc. Pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų gausėjo: daugiausiai Neringoje – 6,3 proc., Palangoje – 4,4 proc., Druskininkuose – 4,1 proc., o Birštone – 1,7 proc.

Kaip rodo gegužės vidurio duomenys, kurorto įmonės vėl samdo. Tačiau personalas auga tik kurortuose pajūryje. Druskininkuose darbuotojų skaičius išliko stabilus, o Birštone – netgi krito.

Atlyginimai sumenko

Netikrumo migla, kurioje iki šiol skendi naujas vasaros sezonas, neigiamai paveikė ir kurortų įmonių mokamus atlyginimus, pastebi analitikai. Net ir kovo mėn., kurio tik pusė užšalo įvedus Lietuvoje karantiną.

Kaip rodo „Sodros“ pateikiama informacija, tris pirmuosius 2019 metų mėnesius vidutinė alga daugiau kaip 3 darbuotojus turėjusiose poilsiamiesčių įmonėse tolydžio kilo. Daugiausiai – Birštone (4,4 proc.), mažiausiai – Druskininkuose (0,5 proc.). Per vidurį įsitaisė Palanga (1,6 proc.) ir Neringa (3,5 proc.).

Šiemet trijų mėnesių rezultatas visuose keturiuose poilsiamiesčiuose jau neigiamas. Jei sausį-vasarį atlyginimai dar stiebėsi į viršų, tai kovas stumtelėjo algas žemyn. Jei lyginsime vidutines kurortų įmonių mokėtas sumas sausį-kovą, matysime, kad labiausiai algos susitraukė Palangoje (9,8 proc.), Druskininkuose (9,6 proc.), Birštone (8,0 proc.). Neringoje kritimas buvo mažiausias – 7,1 proc.

„Galbūt dėl to, kad tradiciškai vidutinis atlyginimas Neringoje ir šiaip yra didžiausias, jis toks liko ir po sumažėjimo. Vidutiniškai savo darbuotojams Neringos įmonės kovą mokėjo 788,04 Eur „iki mokesčių“. Nelabai stipriai atsiliko Birštonas (774,71 Eur), Druskininkai (713,56 Eur), o mažiausios algos buvo Palangoje (678,87 Eur). Kol kas „Sodra“ dar nėra paskelbusi, kokias algas kurortų verslai mokėjo balandį, tačiau greičiausiai neapsiriksime pranašaudami, kad jos antrą mėnesį iš eilės trauksis“, – sako S. Žilinskas.

Pasak S. Žilinsko, daug įdomiau būtų prognozuoti, kas su personalu ir jam mokamais atlyginimais darysis toliau.

Anot jo, optimistiškai nuteikia poilsio apribojimų kurortuose atšaukimas, švelninami karantino reikalavimai. Tačiau baimė dėl koronaviruso išlieka, o nemaža dalis potencialių kurortų svečių kasdienėms reikmėms jau pradėjo naudoti vasaros poilsiui atidėtas lėšas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytame įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąraše atsidūrė praktiškai visas kurortų verslas: 278 įmonės iš Birštono, 1275 iš Druskininkų, 514 iš Neringos ir 1714 iš Palangos.