Kaip BNS sakė laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė, dėl įvairių priežasčių abejonių sukėlusių pirkimų vertė – apie 2,5 mln. eurų, keturis jų už beveik 1,9 mln. eurų vykdė Vilniaus miesto savivaldybė. Visais atvejais vertinti respiratorių ir veido kaukių įsigijimai, išskyrus sostinės savivaldybės pirktą dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangą.
Iš viso buvo atsirinkta ir įvertinta apie 100 sutarčių už daugiau nei 5 mln. eurų.
„Galbūt bus ir visai logiški, normalūs pagrindimai perkančiųjų organizacijų, kodėl tuos tiekėjus atsirinko. Kai kuriuos turbūt pagrįs, kai kurių gal ir nepagrįs, todėl nesinori visų sudėti į vieną lentynėlę. Vienas iš pagrindinių elementų vertinant rizikingumą ir atsirenkant pirkimus buvo tos įmonės, kurios niekada nesivertė tokia specifine veikla ar niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose“, – sakė ji.
Taip pat VPT aiškinasi dėl „Lietuvos pašto“, „Klaipėdos energijos“, Vilniaus rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių sutarčių, dviejų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirkimų.
Jei nekils kliūčių gaunant reikiamus dokumentus, pirkimus tikimasi įvertinti bei išvadas pateikti per mėnesį.
„Neatmetame to varianto, kad gali tekti perduoti duomenis ir teisėsaugai“, – tvirtino tarnybos vadovė.
Vilniaus savialdybei – ypatingas dėmesys
Anot J. Petkuvienės, taip pat didesnio dėmesio sulaukė pirkimai, kuriuose tiekėjams buvo mokėti dideli avansai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė iš medicinine įranga iki šiol neprekiavusios įmonės „Andrikus“ už 278 tūkst. eurų siekusi įsigyti dešimt dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų iš anksto sumokėjo visą sumą. Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, savivaldybė šių aparatų iš Kinijos iki balandžio pabaigos negavo ir žada siekti susigrąžinti pinigus. Sandorį vertina ir teisėsauga.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi šio pirkimo aplinkybes, procesinis sprendimas dar nėra priimtas“, – BNS sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė.
Anot J. Petkuvienės, didelių abejonių kelia būtent tai, jog visa sutartyje numatyta suma avansu sumokėta įmonei, kuri iki šiol nieko bendro neturėjo su medicininės įrangos tiekimu.
„Tai nėra vienintelis pirkimas, tiesiog jis yra tas, kuris užkliuvo. Bet panašią situaciją turime ir su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Tik Vilniaus savivaldybė išsiskiria, nes pas juos yra ne vienas pirkimas, pakliuvęs į tą ratą, kai neaišku su tiekėjo atrinkimo motyvais“, – tvirtino tarnybos vadovė.
Vilniaus savivaldybės atveju ji įvardijo, jog įranga buvo perkama neskelbiamų derybų būdu iš trijų tiekėjų. Dvi įmonės, pasak jos, specializuojasi šioje srityje, bet iš jų buvo nupirkta mažesnioji dalis, tuo metu iš „Andrikus“ įsigyta didesnė dalis aparatų.
„Tiekėjo apyvarta tokia, kad įprastai per viešuosius pirkimus jis tikrai „nepraeitų“, niekada perkančioji organizacija nesirinktų įmonės, kurios metinė apyvarta kelis kartus mažesnė, nei sudaro pirkimas“, – komentavo J. Petkuvienė.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, kad VPT „daro tai, kam ir buvo sukurta“, t.y. prižiūri, kaip laikomasi Viešųjų pirkimo įstatymo, bet detalesnį komentarą žada pateikti vėliau antradienį.
VPT duomenimis, iki šiol šalies viešasis sektorius kovoje su koronavirusu priemonėms ir įrangai įsigyti skyrė per 82 mln. eurų.