Antradienį Vyriausybėje vyko nuotolinė spaudos konferencija „Ateities ekonomikos DNR: investicijos šalies transformacijai“.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, t. y. nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.“, – sakė V. Šapoka.

Jis teigė, kad tai yra ypač efektyvios investicijos, nes vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą.

„Kuomet buvo diskutuojama su visomis ministerijomis, buvo prašoma pateikti daug alternatyvių projektų ir buvo atrenkama atsižvelgiant į jų generuojamą grąžą šaliai.

Ši grąža reiškia žymiai daugiau gerai apmokamų darbo vietų, o kuomet yra sukuriama daugiau pridėtinės vertės, visuomenėje dalintis yra žymiai lengviau“, – kalbėjo ministras.

Skatinimo planas

V. Šapoka pasakojo, kad šalies ekonomikoje pokyčiai vyksta visiškai taip pat, kaip ir gamtoje.

„Jeigu patiriame šoką, reikia ne tik prisitaikyti, bet išnaudoti šią situaciją tam, kad iš krizės išėję būtume stipresni. Dėl to kartu su „Investuok Lietuvoje“, ministerijomis, „Strata“ ir daugeliu kitų ekspertų parengėme planą, kuri pavadinome „Ateities ekonomikos DNR“.

Pagrindinis jo tikslas – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę kuriančią ekonomiką“, – sakė jis.

Ministras priminė, kad iki šiol daug dėmesio buvo skirta greito reagavimo, į trumpalaikį rezultatą orientuotoms priemonėms, kuriomis siekta paskatinti vidaus paklausą.

„Tačiau taip pat negalime sau leisti praleisti šanso, kad paspartintume mūsų ekonomikos transformaciją. Tam, kad po krizės išėję būtume stipresni“, – sakė jis.

V. Šapoka pabrėžė kelis pasaulyje vykstančius pokyčius, tai – verslo tiekimo grandinių trumpinimas ir diversifikacija, biotechnologijų, skaitmeninės ekonomikos ir su klimato kaita susijusių investicijų plėtra.

„Pagrindiniai prioritetai yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus. Turime nepraleisti progos pritraukti stambias plyno lauko ir kitas investicijas, turime užtikrinti susisiekimą su tikslinėmis šalimis. Kaip jau minėjau, dar yra investicijos, susijusios su klimato kaita, ir į energetiką“, – sakė jis.

Mantas Katinas

Mato potencialo

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas sakė, kad jau kelis mėnesius stebi globalias tendencijas.

„Mūsų tikslas yra įvertinti, kaip COVID-19 krizė keičia pasaulio ekonomikos grandines. Iš tiesų poveikis yra labai didelis. Tiek Vakarų Europa, tiek JAV nuo valstybių iki verslų svarsto, kaip perdėlioti tiekimo grandines.

Tokiai šaliai kaip Lietuva, Baltijos regionui ar net visai Centrinei Europai yra labai gera proga atnaujinti savo konkurencingumą ir kovoti dėl šių naujų persidėliojančio verslo grandinių. Svarbu pabrėžti, kad tai yra potencialas ne tik investicijoms pritraukti, bet ir lietuviško kapitalo įmonėms, kovojant dėl eksporto sutarčių“, – sakė jis.

M. Katinas teigė, kad skaitmenizavimo revoliucija šiuo metu tik greitėja.

„Lietuva turi tikrai gerą startinę poziciją. Verslų kompetencijos yra aukštos. Mums reikia bendromis jėgomis, padedant valstybei, verslą skatinti augti kaip įmanoma daugiau, kad užsiimtume didesnę rinkos dalį“, – sakė jis.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas pabrėžė ir gyvybės mokslų pramonės svarbą.

„Po COVID-19 krizės visas pasaulis supranta, kad žmogaus sveikata ir gyvybės mokslai, medicinos technologijos yra sritis, turinti didžiulį potencialą augti“, – sakė jis.

Dominykas Vizbaras

Neturi precendento

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius pastebėjo, kad mokslas turi daug atsakymų, bet taip pat dažnai ieško klausimų, į kuriuos atsakymų dar neturi.

„Šiandieninis gyvenimas turbūt gražiausia to iliustracija. Esame situacijoje, kai nežinome, ką daryti, kaip skaičiuoti, kaip planuoti, kaip suvaldyti grėsmes. Čia aišku mokslo reikšmė yra pati svarbiausia.

Pristatytas planas yra labai ambicingas ir aš manau, kad daugybė žmonių, kurie dirba ūkyje, moksle, švietime, tikrai pasakys, kad tai yra beprecedentis planas pagal investicijų apimtis, tempus ir ambicijas“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs „Brolis Semiconductors“ generalinis direktorius Dominykas Vizbaras sakė, kad visada buvo pridėtinės vertės kūrimo savo šalyje šalininkas.

„Tą darė ir mūsų įmonė nuo pat įsikūrimo. Kritus ekonomikai, jautėmės gerai, kai turėjome kontrolę savo rankose. Šiandien dienai situacija parodė, kaip kritiška ir valstybei yra užtikrinti strateginių krypčių turėjimą, gamybą savoje valstybėje, kai trūkinėja tiekimo grandinės“, – sakė jis.