Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą.

„Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą. Net prieš koronavirusą turėjome neblogų pavyzdžių, tokios gamybos bendrovės kaip „Continental“, „Hella“, kūrėsi ir pastatė gamyklas Lietuvoje“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Anot jo, ieškant būdų, kaip išeiti iš krizės sustiprėjusiems, svarbiausia yra ūkio konkurencingumas.

„Kalbant apie išėjimą iš krizės, reikia galvoti, kaip galima išeiti stipresniems ir iš ekonominės krizės“, – sakė prezidento patarėjas.

„Čia pagrindinis dalykas yra ūkio konkurencingumas, kurį daugiau lemia daugiau ne finansiniai, mokestiniai dalykai, bet daugiau dalykai, kurie susiję su žmonių sugebėjimais, gamybos pajėgumais, pridėtinės vertės aukštumu ar inovatyvumu“, – teigė jis.

Pasak jo, esminį vaidmenį čia turėtų suvaidinti švietimo sistema, taip pat svarbu užtikrinti mažesnę pajamų nelygybę, socialinę darną.

Kalbėdamas apie švietimo sistemą, S. Krėpšta pabrėžė atvejus, kai į Lietuvą nori ateiti užsienio investuotojas, tačiau tam neranda reikiamų specialistų.

„Matome tam tikrų atvejų, kai nori ateiti gamykla, bet tiesiog neranda pakankamo kiekio inžinierių ar techninio pobūdžio darbuotojų, kurie galėtų gana greitai pradėti dirbti šiose gamyklose. Būtent į švietimo, profesinio ugdymo sistemą, jos lankstinimą, turėtų būti nukreiptas didžiausias dėmesys“, – sakė S. Krėpšta.

Vyriausybė antradienį pristatys ilgesnio – pusantrų metų laikotarpio – ekonomikos skatinimo priemones. Anot Vyriausybės atstovų, plane dėmesys skiriamas inovacijoms, skaitmenizavimui, klimato kaitai, infrastruktūrai.

Planas bus pristatytas viešai diskusijai, vėliau bus tobulinamas.

Vyriausybė jau yra skyrusi 500 mln. eurų skubioms investicijoms, iš kurių 155 mln. eurų paskirstyta kelių remontui ir žvyrkelių asfaltavimui.